Sostinės gatvės skendi margaspalviuose medžių lapuose. Romantiškai nusiteikusiems miestiečiams tai kelia šypseną. Šypsotis nesinori tik juos grėbiantiems kiemsargiams ir nuosavų namų savininkams. Grėbti – viena, kitas klausimas – kur juos dėti.

Pirmiesiems gaila savo darbo, mat lapų krūvos užsistovi – tvarkančios įmonės jas iš gatvių išveža ne iš karto.

Panašūs rūpesčiai kamuoja ir nuosavuose namuose įsikūrusius vilniečius. Sugrėbti lapus jiems nesunku. Didžiausias galvos skausmas – kaip tinkamai jų atsikratyti.

Kompostuoti gali ne visi

Antakalnyje gyvenanti pedagogė Inga Gulauskienė pasakojo, kad dažniausiai lapus supila į maišus ir išmeta į šiukšlių konteinerius. Moteris sakė, kad panašiai elgiasi ir jos bičiulės.

"Yra tokių, kurie linkę kompostuoti, tačiau aš tam neturiu kantrybės", – atsiduso vilnietė. Jos įsitikinimu, tam reikia daug laiko ir pastangų.

Tos pačios nuomonės ir komposto gamybos įmonės savininkas Leopoldas Juknevičius. Tačiau vyras įsitikinęs: kompostuodami lapus nepasigailėsite.

Priima nemokamai

Apie penkiasdešimt sunkvežimių – tokį kiekį per dieną nukritusių lapų priima L.Juknevičiaus komposto gamybos įmonė. Didžiausias kiekis jų – iš pagrindinių sostinės gatvių ir parkų. Čia iš sodų sugrėbtus lapus miestiečiai gali atvežti ir individualiai. Juos komposto įmonėje galima priduoti nemokamai.

"Jei neturite galimybių gaminti kompostą, vežkite lapus mums", – ragino L.Juknevičius.
Jo nuomone, labai dažnai vilniečiai nukritusius lapus kompostuoja netinkamai. Kokios didžiausios klaidos? Kompostavimo subtilybes išmanančio vyro nuomone, sugrėbtų lapų nereiktų pilti į betoninę duobę. Taip juos ne pūdysite, bet rauginsite, o geram kompostui būtina sąlyga yra gerai vėdinti. Verčiau lapus kraukite į medinį aptvarą.
"Yra specialios dėžės, jose yra vėdinimo skylutės. Jų galima rasti didžiuosiuose prekybos centruose", – patarė L.Juknevičius. Vieneto kaina apie 50 litų.

Patarė nedeginti lapų

Kokias dar klaidas daro miestiečiai? Nepatariama lapų deginti – taip sunaikinamos visos juose esančios naudingos medžiagos.

"Kompostinėje žemėje esančios ne visai supuvusios šakelės užtikrins žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą", – apie komposto pranašumus pasakojo L.Juknevičius.

Jis priminė, kad kompostinėje žemėje pasodintų augalų metus nereikės tręšti. Taip pat juos laistyti teks kur kas rečiau negu tuos, kurie augs durpių substrate ar daržo žemėje.
"To dažniausiai paiso ūkininkai, patikėkite", – juokėsi L.Juknevičius. Jis teigė, kad išpuoselėtas ir erdvias sodybas turintys vilniečiai retai gamina kompostą. Jei tai ir daro, dažniausiai netinkamai.