Teisėjams atsisakius priimti skundą, procesas šioje civilinėje byloje baigtas.

A. G. Astrauskaitės atleidimą anksčiau nagrinėję teismai pripažino jį neteisėtu, tačiau į darbą atgal negrąžino, bet priteisė 5 tūkst. eurų už priverstines pravaikštas.

Pareiškėja su skundu kreipėsi į LAT dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 metų spalio 10 dienos nutarties peržiūrėjimo.

Sausį šio teismo Atrankos kolegija paskelbė, kad A. G. Astrauskaitės skundo nagrinėjimui nepriims.

Ieškovės kasaciniame skunde buvo nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė Darbo kodekso nuostatas, suabsoliutino darbdavio išreikštą valią darbuotojo negrąžinti į pirmesnį darbą, neįvertindami aplinkybės, kad darbdavio prašymas motyvuojamas nesutikimu su ieškovės politinėmis pažiūromis, įsitikinimais bei jų išreiškimo būdu ir todėl yra nesuderinamas su Konstitucijos nuostatomis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, nusprendė, kad jais neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų Civilinio proceso kodekse nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios teisės normas, nukrypo nuo LAT suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Atrankos kolegija konstatavo, kad A. G. Astrauskaitės kasacinis skundas neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti.

Teismai anksčiau yra nusprendę, kad ieškovės turimų įsitikinimų saviraiškos rodymas, sukėlęs nemažus atgarsius visuomenėje ir viešojoje erdvėje, koreliuojantis su galimu įstatymų pažeidimu ir teisėsauga, nėra suderinamas su mokytojo profesija, kuriai, minėta, keliami didesni moraliniai ir reputaciniai reikalavimai, gali pakenkti ugdymo procesui, įnešti didesnės nei įprasta konfliktinės situacijos gimnazijos bendruomenėje, tai neabejotinai gali sąlygoti nepakankamai palankias ir saugias darbo sąlygas pačiai ieškovei.

Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė yra viena kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl riaušių prie Seimo.

A. G. Astrauskaitė iš mokyklos atleista 2022 metų gruodį, nustačius, jog ji buvo įdarbinta tinkamai nepaskelbus atrankos.

Tuometinis Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas sakė, kad pedagogė išvis negalėjo būti priimta dirbti lietuvių kalbos mokytoja, nes neatitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

Darbo ginčų komisija iš dalies patenkino A. G. Astrauskaitės prašymą pripažinti jos atleidimą neteisėtu, bet į darbą negrąžino.