Pavasaris Kaune asocijuojasi su keliais mieste vykstančiais renginiais. Vienas iš jų – sportinių šokių varžybos "Gintarinė pora". Dar prieš savaitgalį vykusį renginį prognozuota, kad 47-osios tarptautinės varžybos bus vienos geriausių per visą "Gintarinės poros" istoriją.
Aukštas lygis
Dvi dienas Kauno sporto halėje meistriškumą demonstravo daugiau nei 700 porų iš 11 pasaulio šalių. Pagrindinis "Gintarinės poros" akcentas – Pasaulio sportinių šokių federacijos klasikinių ir Lotynų Amerikos šokių reitingų varžybos.
"Labai aukšto lygio šokėjai. Mūsų varžybose net 10 porų praleido pirmuosius turus, kadangi tarptautiniame reitinge užima aukštas vietas ir jiems nereikia šokti nuo pat pradžių. Ir kada įsiliejo 10 nepaprastai aukšto lygio porų, komisijai buvo rimtas uždavinys – iš geriausiųjų išrinkti geriausiuosius", – pastebėjo viena iš šio tradicinio renginio organizatorių Jūratė Norvaišienė.
"Gintarinė pora" jau išsikovojo vietą po saule. Sprendžiant pagal dalyvių skaičių ir tai, kad šoka nuo vaikučių iki suaugusiųjų, neabejoju, kad šis renginys reikalingas", – garsiai šokėjai antrino jos sutuoktinis ir partneris Česlovas Norvaiša.
Šokis atgimsta
Pramoginių šokių vėliau pripažintų sportiniais pradininkai Lietuvoje J. ir Č.Norvaišos pastebi, kad žmonių noras šokti ir vėl atgimsta. "Žmonės visada norėjo šokti. Kuo kultūringesnė šalis, tuo daugiau žmonės šoka", – neabejojo praeityje garsus šokėjas. Č.Norvaiša pasakojo, kad Vokietijoje 10 tūkst. vietų salės užpildytos. Per varžybų pertraukas užgroja orkestrėlis ir žmonės eina šokti ant parketo.
"Atrodo, kad šokis Lietuvoje taip pat atgimsta, daug kursų, daug mokyklų, o čia sportas, čia pasiryžimas. Norint dalyvauti varžybose vien noro gražiai šokti nepakanka", – kalbėjo šokėjas, savo kaliu patyręs varžybų skonį.
"Gintarinės poros" organizatoriai neabejoja, kad tautiečių pasiekti aukšti rezultatai pasaulyje skatina pamilti šokį. "Mes jau turime ir mėgėjų, laiminčių pasaulinio lygio varžybose, o tarp profesionalų Lietuvos atstovai pasaulyje vyrauja. Galima išvardyti ne mažiau kaip 10 porų, kurios šoka pasaulio viršūnėse", – samprotavo Č.Norvaiša.
Visa apimanti kultūra
Tiesa, apie šokį ir norą bei siekiamybę šokti Č.Norvaiša kalba plačiąja prasme. Jam šokis – ištisa kultūra. Ir ne tik scenoje. Ne ką mažiau svarbi šokio diktuojama kultūra gyvenime. Per 400 vaikų šokio pagrindų mokantis treneris pasakoja visą jų užsėmimų filosofiją.
"Mes auklėjame vaikus, kad jie ne tik lakstytų. Berniukus mokome būti džentelmenais, kad mokėtų gražiai apsirengę vaikščioti, kaklaraištis, smokingas ar frakas nebūtų svetimybė. Netgi kultūringai elgtis prie stalo ir gražiai valgyti mokome. Pas mus niekas nerūko, na, nebent pasislėpęs. Čia toli gražu ne tik šokis, tai – ištisa kultūra", – esminius dalykus dėstė Č.Norvaiša.
Treneris džiaugėsi, kad šokis daug vaikų atitraukia nuo gatvės. Neišvengiamai susiduria su berniukų trūkumu. Juos atitraukia sportas, o šokti lieka tie, kuriuos mamos atveda tada, kai jie dar negalvoja, kur juos veda. Vėliau, pasak trenerio, jie verkia, nenori, tačiau likę dažniausiai nesigaili ir vėliau ateina padėkoti.
Populiarūs pradininkai
"Gintarinė pora" užaugino kelias šokėjų ir gerbėjų kartas, o pradžių pradžia likusi jų pradininkų galvose ir širdyse. "SSRS "Gintarinė pora" buvo pirmas tokio lygio konkursas, iš kurio mokėsi visos respublikos", – J.Norvaišienė neslėpė pasididžiavimo nuveiktu didžiuliu ir garbingu darbu.
Prieš 47 metus jauna, pramoginius šokius propaguojanti pora sumanė, kad reikia varžybų. Negalėjo rengti tiesiog šiaip ir sugalvojo šokių konkursą skirti gegužės 9-ąjai – Pergalės dienai paminėti. Pasisekė.
Tada po truputį įsidrąsino pasikvieti svečių iš užsienio. Pirmuosius pakvietė lenkus. Leido. Po to – VDR poras, po truputį ėmė judinti visas socialistines šalis. Taip pripratinę prie šitų šalių plėtėsi iki vadinamųjų kapitalistinių valstybių.
Šokio mada
Abu šokėjai sutiko, kad per 47 "Gintarinės poros" metus pasikeitė ne tik tai, kad šokis tapo sportu, bet ir šio sporto mados. "Dar prieš kokia 30 metų mergaitės stovėsena buvo natūralesnė. 1980 m. pasaulio čempionatą laimėjo vokiečių pora, kuri pasėjo naują madą", – aiškino J.Norvaišienė.
Vokietė buvo ypatingo sudėjimo: labai ilgu kaklu ir liemeniu, aukšta. Jai reikėdavo labai nedaug atsilošti ir susidarydavo įspūdis, kad jos galva labai toli nuo partnerio. Ilgainiui visos mergaitės pradėjo loštis.
J.Norvaišienės vertinimu, tai didžiulis krūvis stuburui, sveikatai. "Pati šokio idėja keičiasi. Juk šoka vyras ir moteris. Užuot buvusi kuo arčiau, mergaitė tolsta nuo partnerio – tai ir nelogiška ir nefiziologiška. Mes visada į šokį žiūrėjome kaip į meną, o ne sportą. Aš niekada nebūčiau pradėjusi šokti, jei tai būtų buvęs sportas, o ne menas", – kategoriškai rėžė viena garsiausių Lietuvos šokėjų.
Naujausi komentarai