Derybos tarp Kauno savivaldybės ir bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“, miesto mero A.Kupčinsko teigimu, „nedavė rezultatų“. Jei jos nutrūks, naujo „Girstučio“ komplekso operatoriaus paieškos nusitęs iki Kalėdų.

Vieta – tarsi užkerėta

Skambūs Kauno vadžios pareiškimai, kad jau rastas operatorius „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų pramoginei daliai, kad kauniečiai ir miesto svečiai netrukus mėgausis pirčių kompleksu ir sūkurinėmis voniomis šalia moderniausio Lietuvoje plaukimo baseino, tirpsta kaip pavasarinis sniegas.

21 mln. litų vertės projektas Kauno savivaldybei tapo akmeniu po kaklu. Po ilgai strigusios vieno stambiausių 1975 m. pastatyto Kauno kultūros ir sporto centro „Girstutis“ rekonstrukcijos nesėkmių estafetę tęsia koncesininko paieškos. Jos nesiseka tarytum užkeiktos.

Pagal investicijų projektą ir pateiktą paraišką ES fondams „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų pramogine dalimi turi rūpintis koncesininkas. Sportinę dalį eksploatuos savivaldybės biudžetinė įstaiga Kauno plaukimo mokykla.

Šiuo metu vykstančios Kauno savivaldybės derybos su vienintele pretendente į koncesininkes – bendrove „Birštono mineraliniai vandenys“, atrodo, pakibo ant plauko. Nors iš optimistiškų savivaldybės pranešimų buvo galima manyti, kad beliko tik sukirtsi rankomis.

Teks apsispręsti

„Ar derybos įstrigo? Iš kurios pusės pasižiūrėsime... – “Kauno dienai„ aptakiai kalbėjo miesto meras Andrius Kupčinskas. – Derybos dar nepasibaigusios.“

„Nesakyčiau, kad jos įstrigusios – tiesiog nėra apčiuopiamų rezultatų“, – pateikė A.Kupčinskas savą derybų eigos formuluotę.

„Sudaryta darbo grupė turės dar šią savaitę apsispręsti, ar teikti išsiderėtą poziciją miesto tarybai, ar nutraukti derybas ir skelbti naują operatoriaus konkursą“, – pripažino Kauno meras.

Kad derybos tebevyksta, sakė ir bendrovės „Birštono mineraliniai vendenys“ valdybos pirmininkas Norbertas Pranckus.

Rezultatą jis apibūdino lakoniškai: sutartis nepasirašyta. Tik pasirašius koncesijos sutartį, sakė N.Pranckus, būtų galima komentuoti aplinkybes ir niuansus.

Niekas nenori rizikos

Savivaldybėje kalbama, kad pagrindinė priežastis, kodėl stringa derybos dėl „Girstučio“ pramoginės dalies koncesijos sutarties, – nerealūs verslininkų, kurių pagrindinė veikla – mineralinio vandens gamyba, reikalavimai.

Kokius konkrečiai reikalavimus kelia „Birštono mineraliniai vandenys“, iš mero A.Kupčinsko sužinoti nepavyko. „Yra pasirašyti konfidencialumo reikalavimai, tad detalių atskleisti negaliu“, – paaiškino jis.

Vis dėlto A.Kupčinskas sutiko paviešinti Kauno savivaldybės pasiūlymą „Birštono mineraliniams vandenims“, jei jie taptų „Girstučio“ pramoginės dalies operatoriais. „Mes jiems siūlome, kad įėjimą į baseiną jie galėtų susieti su elektroniniu miesto viešojo transporto bilietu“, – inovatyvią idėją atskleidė Kauno meras.

Ar ši idėja sužavėjo derybų partnerius, nežinia.

„Sakykime, kiekvienas nori susimažinti savo riziką. Rizika kaip tik ir yra derybų objektas“, – didžiausią kliuvinį besiderant su potencialiu koncesininku įvardijo A.Kupčinskas.

Svajonė – 2–3 mėnesiai

Kas laukia „Girstučio“, jei derybos su bendrove „Birštono mineraliniai vandenys“ nutrūks?

Tuomet, A.Kupčinsko teigimu, gresia pesimistinis variantas: derybos su Birštono verslininkais nutraukiamos, o kol bus parengti nauji konkurso dokumentai, atliktos visos reikalingos procedūros, netruks ateiti ir Kalėdos. Apytikriai tik tada galėtų paaiškėti naujasis operatorius, žinoma, jei toks atsiras.

„Norėtųsi, kad operatorius atsirastų per 2–3 mėnesius“, – išsakė viltį A.Kupčinskas.

„Be abejo, vasarą sveikatingumo centrai ištuštėja, tačiau visu pajėgumu galima būtų startuoti jau rugsėjo mėnesį“, – apie optimistinį variantą kalbėjo Kauno meras.

Triūsia komisija

Kad ir kaip pasibaigtų derybos su „Birštono mineraliniais vandenimis“, Kauno savivaldybė sportinę „Girstučio“ komplekso dalį – plaukimo baseiną planuoja atidaryti gegužės arba birželio mėnesį.

Šiuo metu jau dirba valstybinė komisija, kuri nuspręs, ar objektas tinkamas naudoti, tačiau ir čia savivaldybė susidūrė su galybe problemų.

Pirmadienį vykusioje miesto tarybos kolegijoje kalbėta apie tai, kad privaloma pripilti vandens į „Girstučio“ baseino vonią, kad komisija galėtų ją įvertinti.

Jau apskaičiuota, kad procedūra prileidžiant ir išleidžiant baseino vandenį savivaldybei bus nuostolinga.

Kliūtis tarptautinėms varžyboms

Dar didesnis galvos skausmas – plaukimo baseino metinis planuojamų komunalinių ir eksploatavimo išlaidų sąmatos projektas.

Vien už elektros energiją, šildymą, vandenį, kitas komunalines palaugas savivaldybė turėtų kasmet sumokėti 1,2 mln. litų. Šių pinigų ateinančių metų biudžete nėra.

Biudžete numatytos tik išlaidos, susijusios su būsimais baseino darbuotojais – išlaikyti 22,5 etato savivaldybei per metus kainuos beveik 460 tūkst. litų. Šie pinigai biudžete numatyti. Iš baseino lankytojų savivaldybė planuoja surinkti tik 200 tūkst. litų.

Dar viena bėda, apie kurią užsiminta kolegijos posėdyje, – Vyriausybė dar neskyrė pinigų baseino laiko matavimo sistemai įsigyti.

Be šios įrangos baseine, į kurį, kol dar vyko įrengimo darbai, buvo organizuojamos ekskursijos, negalės vykti jokios tarptautinės plaukimo varžybos.

Amžina statyba

Vasarą, plaukikei Rūtai Meilutytei iškovojus olimpinį auksą, Kauno savivaldybė suskubo pasigirti, kad iki metų pabaigos Kaunas turės moderniausią šalyje baseiną, kuris taps ir tarptautinių varžybų vieta, ir būsimųjų olimpiečių medalių kalve – čia jie galės treniruotis.

2012-ieji baigėsi, o moderniausias šalies baseinas – neveikia.

Kaip teigiama savivaldybės pateiktame rašte, šiuo metu vis dar vykdomi „Girstučio“ rekonstrukcijos baigiamieji darbai – apdaila, montuojamos elektros ir ventiliacijos sistemos, tvarkoma techninė dokumentacija objektui priduoti.