Triaukštis pastatas I.Kanto g. dar paaukštės – ant naujai dengiamo stogo atstatomas kupolas su smaile. Jis primins, kad prieš šimtą metų čia buvo puošnūs gubernijos valdybos rūmai.
Per lubas bėgo vanduo
Po remontuojamo pastato stogu įsikūrusios trys įstaigos – Transporto ir kelių tyrimo institutas, "Kauno regiono keliai" ir Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. Apie 500 tūkst. litų kainuosiančius statybos darbus įmonės apmokės kartu, atitinkamai pagal naudojamus patalpų plotus.
Keisti stogą reikėjo seniai, nes vidun prasiskverbęs lietaus vanduo gadino neseniai restauruotas patalpų lubas, puoštas gipso lipdiniais. Kadangi pastatas yra kultūros paveldo vertybė, stogo remontas įpareigojo pastato šeimininkus atkurti ir pirminį vaizdą – su kupolu, kuris buvo nugriautas sovietmečiu.
"Remontuoti eilinį pastatą, žinoma, yra pigiau, nei restauruoti seną. Bet paveldas yra mūsų istorijos parodymas", – aiškino Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienė.
Tvorelė liejama Lenkijoje
Atstatomam kupolui panaudota ir šiuolaikinių medžiagų. Anuomet, kaip manoma, laikančiosios konstrukcijos buvo medinės, dėl to per pusšimtį metų nebeišlaikė ir puošnus stogo antstatas galiausiai panaikintas. Dabar kupolo formą palaikys plieno sijos. Jos buvo sumontuotos namo kieme, apie 10 t sveriantis plieninis karkasas užkeltas ant stogo. Po to viršuje pritvirtinta smailė.
Kupolo apačia bus apmūryta ir aptinkuota, o viršutinė dalis – apskardinta. Be to, antstatą apjuos dekoratyvi ketaus tvorelė. Kadangi nuotraukose nematyti, kaip tiksliai ji atrodė, bus atkartotas pastato laiptinėje esančių atitvarų raštas.
Vienas autentiškas tvorelės elementas išimtas ir išvežtas į Lenkiją, kur liejama kupolui reikalinga tvorelė. Kaip paaiškino bendrovės "Papėdė" projekto vadovas Romualdas Dabulskis, Lenkijoje šie darbai kainuos pigiau nei Lietuvoje.
Kupolą su smaile ant stogo Kaune turėjo tik šis vienintelis pastatas, panašiu stogo akcentu puošėsi ir "Jurgio viešbutis" Vilniuje (Gedimino pr. 20 ) bei dar keli namai. Tuo metu, kai architektūroje vyravo istorizmas, panašių statinių iškilo ir Sankt Peterburge.
Apžvalgai kol kas nenaudos
Užbaigti stogo remonto ir kupolo statybos darbus ketinama šiais metais. Nors projekte numatyta, kad kupolas, iš kurio atsiveria Kauno miesto centro panorama, galėtų būti panaudojamas kaip apžvalgos aikštelė, pastato savininkai kol kas nežada jos įrengti – lauks geresnių laikų.
"Kabinetas čia irgi būtų labai puikus", – juokavo valstybės įmonės "Transporto ir kelių tyrimo institutas" valstybės turto ir paslaugų skyriaus viršininkas Bronius Turovas. Kupole – arkiniai langai, pro kuriuos galima būtų iš aukštai žvalgytis į miestą.
Pastato palėpė, pro kurią reikia praeiti iki kupolo, priramstyta stogą laikančių sijų, laisvos vietos beveik nėra, tad ji vargiai bus panaudota patalpoms įrengti. Manoma, kad ir prieš 112 metų, kai buvo pastatytas šis unikalus namas, kupolas neatliko jokios funkcijos, išskyrus puošybos.
Remonto laukia ir pastato fasadas. Tiesa, kadaise nugriautas puošnus prieangis ir balkonas, ko gero, nebus atstatomi, nes, kaip manoma, išsikištų į I.Kanto gatvės važiuojamąją dalį. Gali būti, kad dėl to jis ir buvo panaikintas.
Rūmai pastatyti valdžiai
Pastatas I.Kanto g. 23 yra vienas iš nedaugelio specialiai valstybinėms įstaigoms projektuotų statinių Kaune. Tai vienas reikšmingiausių gubernijos architekto Nikolajaus Andrejevo kūrinių, atspindintis jo braižą.
Cariniu laikotarpiu čia buvo įsikūrusi svarbiausia gubernijos valdžios įstaiga, tarpukariu – geležinkelių valdyba, sovietmečiu ir po 1990 m. – su infrastruktūra susijusios įstaigos. Statinys atspindi istorizmo formų architektūrą, fasadas gausiai dekoruotas architektūriniais elementais – piliastrais, sandrikais, langų apvadais. M.Rekošo "Minevros" fabrike gaminti laiptai – retas šios Kauno įmonės išlikusios produkcijos pavyzdys.
Trijų aukštų pastatą savo lėšomis I.Kanto gatvėje 1897–1898 m. pastatė pirklys Naochas Lapinas. Tada jis jau žinojo, kad patalpas nuomos Gubernijos valdybai, todėl statinys specialiai suplanuotas šiai įstaigai.
Pirklys įsipareigojo per pusantrų metų pastatyti triaukštį pastatą ir išnuomoti jį 20 metų. Savininkas taip pat turėjo rūpintis vandentiekio įvedimu ir namo remontu. Rūmų statybai pirklys iš banko gavo 79,5 tūkst. rublių paskolą, kurią turėjo išmokėti per 38 metus. Pastatyti statinį spėta anksčiau, nei planuota.
Nors anuomet galiojo Kauno karinės tvirtovės nustatyti aukščio ribojimai, visuomeninės paskirties pastatui leista būti aukštesniam už kaimyninius. Stogo siluetą puošė vadinamasis prancūziškas kupoliukas su smaile.
Dokumentuose rašoma, kad plytinio ir tinkuoto pastato kambarių sienos buvo tapetuotos, kitos – dažytos, dekorui naudota nemažai lipdinių. Pastatą šildė 54 krosnys. Vandentiekio ir tualetų nebuvo, tačiau pastariesiems buvo pastatytas per tris aukštus besitęsiantis priestatas prie pietinės ugniasienės. Tarpukariu pastatai tebepriklausė N.Lapinui, vėliau – jo sūnums.
Prie centrinės įeigos buvęs prieangis su kolonomis, taip pat stogo kupolas nugriauti praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje. Sovietmečiu, nacionalizavus pastatą, jis naudotas įvairioms įstaigoms, 1964 m. jame įsikūrė "Lietkelprojektas".
Naujausi komentarai