Sušokti Žizel, Miegančiąją gražuolę, Pelenę – viena didžiausių 18-metės Vaidos Šniurevičiūtės svajonių. Tryliktoje M.K.Čiurlionio menų gimnazijos baleto klasėje besimokanti mergina pripažįsta, jog šokio pamokos dabar jai tarsi šventė, nors kadaise norėjo jų atsisakyti.

Sutverta šokti

Šokis ir sudėtingi pratimai – V.Šniurevičiūtės kasdienybė. Mergina pradeda ir baigia dieną galvodama tik apie baletą.

Šokėja prisimena, jog į baleto pasaulį pateko beveik neįsivaizduodama, kas tai. Tačiau jau po pirmos šokio pamokos suprato, kad yra gimusi būti balerina.

"Šokti baletą nusprendžiau ne pati. Taip sugalvojo mano tėvai, nes norėjo, jog laisvą laiką skirčiau prasmingai veiklai. Žinoma, ir pati buvau linkusi į šį meną, mokykloje šokti pradėjau jau trečioje klasėje. Esu kilusi iš Jonavos, tai ir pirmieji pasirodymai buvo tame mieste", – vaikystę prisiminė balerina.

V.Šniurevičiūtė pasakojo, jog tuomet nė neįsivaizdavo, kas yra ta baleto mokykla. Tačiau kai su mama atvyko į Vilnių, į pirmąją baleto pamoką, mokytojai iš karto pastebėjo merginos gabumus. Jau po kelių dienų ji buvo priimta į M.K.Čiurlionio gimnaziją.

"Repeticijos, šokis dabar man būtina egzistavimo sąlyga. Tikrai būna sunkių akimirkų, kai, rodos, dėl raumenų skausmo negali pakilti iš lovos. Tačiau begalinis noras šokti, parodyti ir išreikšti save visada nugali. Sukaupusi visas jėgas einu į salę ir toliau dirbu. Baletas man tarsi narkotikas, kurio nebegaliu atsisakyti", – kalbėjo balerina.

Susitaikė su namų ilgesiu

V.Šniurevičiūtė teigė, kad baleto mokyklos aplinka, šokių salė jai antrieji namai, tačiau pripažino, jog pirmais metais buvo labai sunku priprasti gyventi visiškai vienai.

"Gyventi be šeimos, be tėvų ir artimųjų tikriausiai buvo vienas skaudžiausių ir nesmagiausių dalykų šioje mokykloje. Neslėpsiu, jog tikrai trūko ir tėvų šilumos, bendravimo, buvimo kartu. Ne kartą svarsčiau galimybę grįžti į Jonavą. Bet, matyt, meilė šokiui stipresnė už viską. Todėl laikui bėgant pripratau gyventi savarankiškai svetimame mieste", – sakė balerina.

Baleto menas reikalauja neeilinių fizinių ir valios pastangų, todėl tenka gyventi pagal griežtą dienotvarkę.

"Nelengva buvo priprasti prie svetimų žmonių, kurie kasdien nurodydavo, kaip ir ką turi daryti, kada ruošti namų darbus, kada eiti miegoti. Pradžioje viskas buvo svetima. Aplink sukosi žmonės, kurių buvimo šalia nesuprasdavau. Bet po poros metų baleto mokyklos bendrabutis ir šokio salės galiausiai tapo namais", – kalbėjo V.Šniurevičiūtė.

Ateitis – darbas teatre

Pagrindinis V.Šniurevičiūtės tikslas šiuo metu – pabaigti baleto mokyklą ir pradėti dirbti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) arba prisijungti prie kitų šalių baleto trupių.

"Nenoriu šokti bet kur ir bet ką. Man svarbiausia, kad galėčiau šokti klasikinį baletą. Modernus šokis man ne taip įdomu. Žinau, ko noriu, ir dėsiu visas pastangas, kad tai pasiekčiau. Labai noriu sušokti pagrindinius vaidmenis klasikiniuose baletuose, tokiuose kaip "Žizel", "Gulbių ežeras", "Miegančioji gražuolė", "Romeo ir Džiuljeta", – svajojo mergina.

Balerina norėtų išvykti šokti ir į užsienį – Norvegiją ar Švediją, nes ten geresnės galimybės šokėjams tobulėti. Tačiau, pasak V.Šniurevičiūtės, viskas paaiškės tik pavasarį.

"Baletas man yra gyvenimas, aistra. Nėra nieko nuostabiau, kaip įsijausti į vaidmenį, pasinerti į muziką ir šokti. Tada apima toks nuostabus jausmas, kurio nekeisčiau į nieką", – emocingai kalbėjo balerina.

Menas tuščiu skrandžiu

"Gražiausi meno kūriniai padaromi tuščiu skrandžiu", – tokią mokytojos pasakytą frazę mergina prisimena iki šiol.

Baletas – toks menas, kuris reikalauja nuolatinės kūno priežiūros, savianalizės.

"Norint šokti tenka sąžiningai vaikščioti į visas repeticijas ir griežtai reguliuoti mitybą. Žinoma, vienoms reikia labiau, kitoms mažiau prižiūrėti figūrą, bet tai neišvengiama", – apie šokėjų kasdienybę kalbėjo V.Šniurevičiūtė.

Ji prisiminė, kad būdavo ir tokių dienų, kai dėl jaudulio iki koncerto visai nevalgydavo, tik paskui lengvai užkąsdavo.

"Tai darai tikriausiai sąmoningai, nes suvoki, jog pavalgiusiai bus daug sunkiau pašokti, atlikti sudėtingesnius pratimus ar šuolius", – patirtimi dalijosi balerina.
Ji prisipažino, kad labiausiai mėgsta vištienos patiekalus arba sušius.

Vakarai spektakliuose

V.Šniurevičiūtė dažnai lankosi LNOBT spektakliuose. Dabar, kai mokosi tryliktoje klasėje ir nėra bendrojo lavinimo pamokų, tik baleto, jai ypač svarbu stebėti mūsų profesionalių baleto artistų pasirodymus.

"Man patinka stebėti baleto spektaklius. Sakyčiau, jog lankausi LNOBT net per dažnai. Kartais kiekvieną dieną ten einu. Taip leisti vakarus man patinka", – apie savo laisvalaikį pasakojo šokėja.

Be to, šiuo metu mergina pasinėrė į skaitymą, nes nori tobulėti.

"Dabar skaitau labai žavingą Isadoros Duncan knygą "Mano gyvenimas". Manau, kiekvienas baleto artistas turėtų būti ją perskaitęs, nes tai didinga asmenybė", – rekomendavo V.Šniurevičiūtė.

Balerinos dienotvarkė:

7.30 val. Rytas. Kiekviena V.Šniurevičiūtės diena prasideda skubėjimu į baleto pamoką.

7.45 val. Apšilimas. Balerinos teigimu, svarbiausia gerai apšilti, kad vėliau neskaudėtų raumenų.

8.00 val. Pamoka. "Šokimas ir nuolatinės repeticijos – būtina sąlyga norint tobulėti", – teigė V.Šniurevičiūtė.

10.30 val. Pertrauka. Po baleto repeticijos mergina mėgsta išgerti puodelį kavos.

15.00 val. Repeticija. Per dieną dažniausiai būna dvi šokio pamokos ir trunka daugiau nei dvi valandas.

17.00 val. Poilsis. "Po sunkių pratimų galima ir atsikvėpti", – sako balerina.

17.30 val. Planai. Skelbimų lentoje mergina dažnai pažiūri, į kokį spektaklį galėtų nueiti vakare.