Iškyla į gamtą - viena populiariausių kauniečių savaitgalio pramogų. Nereikia pirkti jokio kelialapio, tik - pasirūpinti pikniko reikmenimis ir apgalvotai susikrauti maisto krepšį.
Išdėliojo prie įėjimo
Didžiųjų prekybos centrų vadybininkai žino šį miestiečių pomėgį ir iškylos gamtoje įrangą šiuo metu yra išdėlioję labiausiai matomoje vietoje, prie pat pagrindinio įėjimo. Besirengiantiesiems į gamtą nereikia lakstyti po visą prekybos centrą, o nukrautos lentynos kviečia nieko nepamiršti.
Be įprastinių iškylos prekių - grilių, medžio anglių briketų, malkų, degiojo skysčio, iešmų šašlykams, vienkartinių indų, galima įsigyti ir vienkartinių kepsninių, specialių degtukų, plastikinių staltiesių, turistinę dujinę viryklę, priemonių nuo įvairių vabzdžių.
Saldumynus geriau pamiršti
Pastebima, kad penktadieniais žmonės labiausiai perka agurkus, pomidorus, parūkytas dešreles, rūkytą padžiovintą dešrą bei kumpį vakuuminėse pakuotėse. Supjaustytas fermentinis sūris taip pat dedamas bemaž į kiekvieną pikniko krepšį.
Populiariausi vaisiai - bananai, karštą vasaros dieną iškylautojai mielai gaivinasi arbūzu.
Išsirengus į laukinę gamtą būtina pasiimti mažiausiai penkis litrus vandens rankoms nusiplauti ir mineralinio vandens, sulčių arba šaltos arbatos - atsigerti.
Pirmenybę teikiantys ne dešrelėms, bet mėsai, prekybos centruose gali įsigyti kelionei paruoštų tautiniu patiekalu seniai tapusių šašlykų ir marinuotų svogūnų. Prie jų neišvengiamai teks pirkti pomidorų padažo, geriausia - plastikinėje pakuotėje.
Negalintiesiems išsiversti gamtoje be saldumynų, tortus reiktų pamiršti. Karštyje jie ne tik gali ištižti, bet ir apdovanoti nemalonia žarnyno infekcija.
Šaltkrepšis - būtinas
Ruošiant maistą gamtoje prireiks ir popierinių rankšluosčių, drėgnų servetėlių, nes tik pavyzdinga higiena iškylos metu garantuos gerą savijautą. Neprošal pasiimti ir šiukšlių maišų - kad stovyklavietę paliktumėte tokią, kokią radote.
Besirūpinantiesiems skanumynais Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė pataria atkreipti dėmesį į patogumą, būsimąsias sąlygas gamtoje ir susirgimų grėsmę.
Važiuojant į laukinę gamtą maistu geriausia pasirūpinti iš anksto - nuplauti vaisius ir daržoves, supjaustyti mėsą. Pasak O.Ivanauskienės, saugiausia rinktis šaltai rūkytus mėsos produktus, įvairius lydytus sūrius. Ant laužo greičiau ir paprasčiau kepti dešreles nei žalią mėsą. Jei vis tik norima šašlykų ar kepsnių, reikėtų pasirūpinti galimybe gerai nusiplauti rankas, po to, kai liečiama žalia mėsa.
Gendančius produktus, įskaitant produktus vakuuminėse pakuotėse, dešras ir sūrius, marinuotą mėsą, reiktų vežtis šaltkrepšiuose, ypač kai oro temperatūra pakyla iki 30 laipsnių ir daugiau. Duonos gaminius, vaisius ir daržoves galima vežti ir paprastuose krepšiuose.
Kreminių tortų ir pyragaičių patariama atsisakyti. Jei šventei būtinas tortas, jį geriau keisti šakočiu, sausainiais, saldainiais, šokoladu.
Kauno visuomenės sveikatos centras pataria:
Užkandžiams gamtoje pasiimti labiausiai tinkamo maisto - šaltai rūkytų mėsos gaminių, traškučių, sausainių be kreminio įdaro, kondensuoto arba labai aukšta temperatūra apdoroto pieno, vaisių, daržovių.
Neplauti vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje.
Perkant maistą atkreipti dėmesį į realizavimo datą.
Saugoti maistą nuo musių ir graužikų.
Prieš valgį nusiplauti rankas su muilu.
Gyvūninės kilmės produktus gerai išvirti ar iškepti, viduje mėsa neturi būti rausva. Kad žūtų pavojingos bakterijos, temperatūra gaminant mėsos ar žuvies gabalo viduje turi būti ne žemesnė kaip 80-90 laipsnių. Tačiau labai greitai mėsą galima užkrėsti bakterijomis, kai neplautomis rankomis liečiame žalią, o po to keptą.
Žalią mėsą, daržoves ar kitus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių.
Greičiausiai genda visi pieno, mėsos ir žuvų produktai, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai ir pyragaičiai su kremu, visi produktai, pagardinti majonezu ar grietine.
Iš pieno produktų į iškylą galima pasiimti nebent kefyro ar rūgpienio, jogurto, sviesto ar margarino, fermentinio ar lydyto sūrio, bet tik su sąlyga, kad visa tai bus suvartota ne vėliau kaip per 2-3 valandas.
Nepakeičiamas dalykas turistams yra mėsos ar žuvų konservai (bet geriau ne namų gaminti, nes nuo jų, ypač grybų, neretai susergama itin pavojinga liga - botulizmu). Jei yra sąlygos išsivirti, galima pasiimti sausų produktų: kruopų, makaronų, įvairių dribsnių, sausų pusryčių, sojos produktų.
Vakuumas - neblogas išradimas norint išsaugoti atšaldytus mėsos pusfabrikačius, plonais griežinėliais supjaustytus mėsos kulinarijos gaminius. Tačiau juose nemažai konservantų. Slypi ir dar vienas pavojus - produktai vakuuminėje pakuotėje yra ideali terpė daugintis kampilobakterijoms, sukeliančioms ligą žmonėms ir laukiniams bei naminiams gyvūnams.
Produktų vakuuminėje pakuotėje negalima atšildyti, o paskui pakartotinai vėl atšaldyti. Jei pakuotėje matyti susikaupusio skysčio, verčiau tokio nepirkti.
Troškuliui numalšinti nieko nėra geriau kaip grynas vanduo. Tinka filtruotas vandentiekio (vaikams - tik virintas) arba pirktas šaltinio ar mineralinis vanduo. Niekada nebandykite gerti upės ar ežero vandens! Nežinomo šaltinio vanduo irgi gali būti pavojingas. Rizikinga gerti ir iš šulinių (trečdalis Lietuvos šulinių yra užteršti bakteriologiškai, o nitratais - pusė). Tačiau tokį vandenį pavirinus galima gerti drąsiai. Tačiau nitratų taip nepašalinsime.
Iš pažiūros šviežias, įprastai atrodantis produktas gali būti pavojingas, jei į jį yra patekę mikrobų, sukeliančių dizenteriją, salmoneliozę ir kitokius apsinuodijimus.
Jeigu nepavyko išvengti maistu plintančios infekcinės ligos, pajutus pirmuosius ligos požymius - pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Profesionalo patarimasKauno viešbučio „Daugirdas" virtuvės šefė Gendrutė Gališauskienė piknikui siūlo pasigaminti Cezario sumuštinį, kuris labai ir populiarus Nemuno krantinėje įsikūrusioje lauko kavinėje.
Vienai porcijai reikės:
Prancūziško ragelio
Kelių lapų romėniškų (arba vadinamųjų ledinių) salotų
Keptos vištos krūtinėlės (galima naudoti ir jautienos, kiaulienos, lašišos kepsnius arba sūdytą lašišą)
10 gramų smulkiai tarkuoto Parmezano sūrio
40 gramų Cezario padažo
Cezario padažo galima įsigyti arba pasigaminti patiems. 1 kilogramui Cezario padažo reikia:
Naminio majonezo, kurį galima pasigamintai suplakus keturių minkštai virtų kiaušinių trynius, 350 gramų alyvų aliejaus, 350 gramų saulėgrąžų aliejaus, 180 gramų citrinų ekstrakto. Su majonezu reikia suplakti 100 gramų trintų konservuotų ančiuvių, 26 gramus smulkinto česnako.
Rengiantis į išvyką gamtoje, jau reikia būti pasiruošus Cezario padažą ir tarkuoto sūrio, nuplauti salotas.
Ant grilio ar laužo iškepus mėsos kepsnius, belieka perpjauti ragelį pusiau (jį galima šiek tiek pašildyti palaikius virš ugnies), abi ragelio puses patepti Cezario padažu jo negailint.
Tada ragelio puseles apibarstyti Parmezano sūriu arba ragelius šlapia puse įspausti į lėkštę su sūriu, kad šis apliptų. Tuomet ant abiejų puselių dedamas nepjaustytų salotų lapų sluoksnis, ant vienos iš jų viršaus - kepta mėsa. Galiausiai abi ragelio pusės suglaudžiamos, kad sumuštinis nesklistų, galima prismeigti mediniu pagaliuku.
Pastaba: Cezario padažą ir marinuotus mėsos gaminius reikia vežtis šaltkrepšyje, paruoštus sumuštinius iš karto suvalgyti.
Naujausi komentarai