Beveik prieš metus Kaunas išsirinko 60 seniūnaičių – visuomeninių seniūnų pagalbininkų. Seniūnai ir patys seniūnaičiai sako, kad šis sprendimas pasitvirtino. Savivaldybės administracija mano, kad šių visuomenininkų skaičių reikėtų didinti.

Kleboniškyje paaukštino pylimą

Klausimas, ar miestui reikalingi seniūnaičiai, kėlė nemažai diskusijų. Nors šią demokratinę nuostatą savivaldybės buvo įpareigotos įgyvendinti dar 2009 m., Kaunas gerokai vėlavo.

Seniūnaičių rinkimus Kauno savivaldybė suorganizavo tik pernai įpareigojus teismui. 11 seniūnijų buvo užregistruota 139 kandidatai ir išrinkta 60 seniūnaičių.

Remiantis Vietos savivaldos įstatymu, seniūnaitis – tai gyvenamosios vietovės (seniūnaitijos) bendruomenės atstovas. Jis renkamas dvejiems metams ir dirba visuomeniniais pagrindais, be atlygio.

„Trūksta lėšų, kad kažką svaresnio nuveiktum. Su kaimynais šiek tiek paaukštinome pylimą, kuris Kleboniškio gyventojus bent kiek apsaugo nuo potvynio. Daugiau kokių nors didesnių darbų nepavyko nuveikti. Dar paprašėme seniūnijos, kad sutvarkytų kelio ženklius, transporto stotelę – viskas padaryta. Tiesiog gyventojai gal tapo budresni, kai yra seniūnaitis“, – apie nuveiktus darbus pasakojo Kleboniškio seniūnaitis Petras Jucevičius, grupės „16 Hz“ narys.

Jis pasakojo, kad seniūnaičiu tapo kaimynų iniciatyva. „Išstūmė mane į priekį ir laukia rezultatų. Bet juk nepramuši galva sienos“, – juokėsi P.Jucevičius.

Ir Energetikos skyriaus vedėjas

„Kadangi dirbu energetikos srityje, dabar organizuojame susitikimus seniūnaitijoje su gyventojais dėl renovacijos projektų. Parengiau apšvietimo techninių sąlygų projektą vienai Kleboniškio vietai“, – sakė Eigulių seniūnijos Pakraščio seniūnaitijos vadovas – savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas.

Pasak jo, kaimynai kreipiasi ir dėl sulūžusios tvoros, ir dėl nešviečiančių lempų. A.Vaitiekūnas pripažino, kad kol kas šiek tiek sunku suvokti, kokios seniūnaičio pareigos ir kokius darbus jis turėtų daryti.

Rūpinasi Ąžuolynu

Žaliakalnio seniūnijos Ąžuolyno seniūnaitė Audronė Didžgalvienė tarp didžiausių savo atliktų darbų įvardijo Ąžuolyno puoselėjimą.

„Šiuo metu rašome įvairius raštus – siekiame, kad atsirastų Žaliakalnio bendruomenių namai“, – pasakojo seniūnaitė.

A.Didžgalvienei nerimo kelia savivaldybės planuojama steigti Sporto šlovės alėja. Moteris teigia girdėjusi, kad projektas apims ir nedidėlę dalį parko. Tam priešinasi bendruomenė.

„Norėta įrengti kažkokius minkštus takelius ąžuolyne, pakelti parko dangą, bet manome, kad tai tikrai netikslinga. Savivaldybė žadėjo, kad bus atsodinti kai kurie ąžuoliukai, tačiau pinigų tam neskirta. Gal šiemet skirs?“ – vylėsi A.Didžgalvienė.

Ji kalbėjo, kad šiuo metu bendruomenė laukia savivaldybės pažado išspręsti daug metų užsitęsusią problemą dėl bendrovės „Magnus“ teritorijos Ąžuolyne.

Įrengta perėja

Centro seniūnijos Naujamiesčio seniūnaitė Larisa Liapina džiaugėsi, kad jos prašymu Maironio gatvėje, visai šalia Karaliaus Mindaugo prospekto, įrengta pėsčiųjų perėja.

„Ten nuolat eidavo pulkai vaikų – parašiau raštą, ir perėja atsirado. Vienas įsimintiniausių darbų – organizavome labdaros koncertą Šv.Jurgio Kankinio bažnyčioje kurtiesiems vaikams “Padėkime išgirsti„. Žmonės pirko jų gaminius, paveikslus – vaikai liko labai patenkinti“, – sakė seniūnaitė.

Artimiausi L.Liapinos planai – pavasarėjant suorganizuoti miesto centre sporto renginį. Su kitais miesto centro seniūnaičiais rengiamas planas, kaip tai įgyvendinti.

„Galvojame ir apie tai, kaip prikelti Centre vaikų žaidimų aikšteles“, – sakė L.Liapina.

Panemunės seniūnijos Panemunės seniūnaitis Edmundas Mikalauskas – Šančių kapinių direktorius. Jis sakė prisidėjęs prie Plento gatvės apšvietimo įrengimo bei gruntavimo darbų.

„Padėjau išpjauti avarinius medžius A.Smetonos alėjoje ir Vaidoto gatvėje“, – savo darbus vardijo seniūnaitis.

Komentarai

Dainius Ratkelis

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis

Pagirčiau seniūnaičius, nors jų veiklą pamatau tik per seniūnus. Seniūnaičių rinkimo principas, manau, pasitvirtino. Tik jų ir gyventojų santykinis skaičius turėtų būti kaip kaime – dešimt šeimynų išsirenka vieną seniūnaitį. Mieste vienam seniūnaičiui tenka tūkstančiai gyventojų. Aišku, nereikėtų sureikšminti ir manyti, kad jie atstovauja visiems kauniečiams, tiesiog jų turėtų būti daugiau.

Algimantas Vilkevičius

Lietuvos savivaldybių seniūnijų asociacijos atstovas Kauno apskrityje, Petrašiūnų seniūnas

Mano nuomone, šita institucija tikrai pasitvirtino. Petrašiūnuose yra keturios seniūnaitijos ir likimas pasisuko taip, kad du seniūnaičiai emigravo. Kiti du – labai iniciatyvūs ir manau, kad jei bent 50 proc. seniūnaičių Kaune dirba, tai yra labai gerai.

Sulaukiu pagalbos, žmonės jau žino, pavyzdžiui, Amalių seniūnaitį Praną Grėbliauską, į kurį gali kreiptis. Jis man perduoda svarbiausią informaciją.

Reikėtų būti korektiškam, tačiau statistika rodo, kad iš Kaune išrinktų seniūnaičių aktyvūs yra tik pusė, o likusieji veikla užsiima retkarčiais. Be abejo, šiemet buvo tik pirmi jų darbo metai, tačiau Kaune dar nepasitaikė atvejų, kai seniūnaičiai konfrontuotų su seniūnais dėl valstybės skiriamų asignavimų. Vis dėlto kaimiškosiose vietovėse aštresnių kampų pasitaiko.

Ričardas Rusteika

Šančių seniūnas

Pas mus seniūnaičiai aktyvūs, tačiau nėra hiperaktyvūs, kaip nutinka kitose seniūnijose. Jų pagalba – gyventojų nuomonės priartinimas. Priimant sprendimą, yra su kuo pasikonsultuoti.