Šiomis dienomis prie Baltojo tilto stovinti skulptūra "Molekulė" taps milžinišku, audeklu apmuturiuotu vaiduokliu. Tas pats turėjo nutikti ir su "Laisvės keliu", tačiau tokį sumanymą užprotestavo skulptūros autorius.

Rengs performansą

Viešosios įstaigos Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (KiKa) užmojai kelioms dienoms uždengti, o paskui vėl atidengti skulptūrą "Laisvės kelias" papiktino jos autorių Tadą Gutauską. Nors miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą skulptūrą laikinai paslėpti, T.Gutauskas tam griežtai prieštarauja.

"Skulptūros priežiūra perduota miesto žinion, tačiau autoriaus teisės vis dar priklauso man. Todėl aš nesutinku. Juk ten žmonių pavardės – kaip jiems paaiškinti, kodėl viskas uždengta? Nesuprantu, kodėl pasirinktas būtent mano kūrinys. Gal kad jis dabar labai populiarus, pritraukia dėmesio, todėl kas nors užsimanė pasireklamuoti", – svarstė T.Gutauskas.

KiKa direktorė Jūratė Žutautaitė tikino, kad asociacija atsižvelgs į "Laisvės kelio" kūrėjo nuomonę. "Skulptūros nedengsime, tačiau oranžiniais kostiumais su mėlynais akcentais vilkintys žmogeliukai ten atliks trumpą performansą", – pasakojo J.Žutautaitė.

Ir šią idėją T.Gutauskas sutiko skeptiškai: "Nerimtai man viskas skamba. Na, bet jei trumpai kas nors "pasimaskatuos", tegul."

Stagnacija ir pažanga

Renginys prie "Laisvės kelio" numatytas gruodžio 2 d. apie vidurdienį. Prieš tai bus atidengtas Baltojo tilto pašonėje stovintis ženklas "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS). Jį ketinama po audeklu paslėpti jau šį šeštadienį. Tam leidimą irgi išdavė savivaldybės administracija. Šįkart miesto valdžios sprendimui niekas neprieštaravo, nes "Molekulė" – tik miesto nuosavybė.

Į T.Gutausko "Laisvės kelią" ir VEKS "Molekulę" KiKa nusitaikė dėl to, kad šios dvi skulptūros yra Nacionalinės dailės galerijos pašonėje. Būtent ten gruodžio 2 ir 3 d. vyks KiKa organizuojama konferencija "Kultūra ir kūrybiškumas Lietuvos pažangai."

Skulptūrų uždengimo ir atidengimo ceremonijos turėjo tapti konferencijos akcentu. "Taip norime paraginti viską pradėti naujai. Uždengimas simbolizuos tai, kas sena ir stagnatiška, nusistovėję ir nejuda į priekį. Atidengimas – tai spyris politikams, Vyriausybei ir įvairiems valdininkams į sėdimąją. Norime pasakyti, kad jau pakaks atsilikti nuo visų šalies strateginių dokumentų, kuriuose apie kultūrą kalbama, tačiau nieko iš esmės nedaroma. Kultūros industrijose kaimynai latviai ir estai yra nuveikę tiek, kad mums tik vytis", – aiškino J.Žutautaitė.

Argumentai neįtikino

Kodėl savo idėjoms išreikšti pasirinkti ypač nauji meno kūriniai? "Rinkomės tai, kas arčiausiai Dailės galerijos, kad maršrutas būtų patogus", – sprendimą grindė J.Žutautaitė.

"Argumentai, kodėl pasirinktas būtent mano kūrinys, neįtikinami ir netgi keisti. Man iš esmės nepatinka organizatorių koncepcija. Jie aiškino, kad skulptūros uždengimas simbolizuotų barjerus kultūrai. Tačiau tai prieštarauja "Laisvės kelio" idėjai, nes jį tiesiant jokių barjerų nebuvo. Be to, skulptūra tokia šviežia, kad vadinti ją stagnatiška absoliuti nesąmonė", – stebėjosi T.Gutauskas.

Per dviejų dienų KiKa konferenciją Seimo nariams, politikams, ministerijų atstovams, kultūrinėms ir kūrybinėms bendruomenėms, meno, verslo srities atstovams, akademinei bendruomenei, socialiniams partneriams ir asocijuotoms organizacijoms bus pristatomos vizijos "Lietuva 2030" kryptys, kultūros politikos kaita, nauji iššūkiai, esamos problemos, jų sprendimo būdai ir pan. Konferencijoje bus aptariamas kūrybiškumo ir kultūros indėlis pažangai ir inovacijoms, teikiamos rekomendacijos 2011–2020 m.

Be to, per renginį vyks kūrybinių industrijų paroda, interaktyvi fotostudija, bus pristatomos Estijos sėkmės istorijos.

Tilto architektas užprotestavo

Atvejų, kai menininkai užginčija kitų menininkų ketinimus, Vilniuje pasitaiko ne pirmą kartą. Pagal pradinį sumanymą skulptoriaus Kunoto Vildžiūno "Karališkas obuolys", dabar kabantis po Žirmūnų tiltu, turėjo papuošti Mindaugo tiltą. Tačiau šiam sumanymui leidimo nedavė tilto architektas Vladas Treinys. Jis nuogąstavo, kad skulptūra sugriaus architektūrinį ir stilistinį tilto vientisumą.

"Esu skeptiškai nusiteikęs prieš meną ant meno. Tiltai – tai inžineriniai statiniai, kurie kompoziciškai užbaigti, sudėliotos jų konstrukcijų proporcijos. Jie savaime tokie, kokie yra, ir turi būti – jų nereikia specialiai puošti. Mieste yra daug vietų, kurios prašosi priežiūros ir laukia kokių nors akcentų, tačiau lieka tuščios. Ant tilto verti iltį ar pakabinti burbulą aš nemanau prasmės. Šiam projektui tiesiog pasirinkta ne ta erdvė", – savo sprendimą dienraščiui yra aiškinęs V.Treinys.