Diskusijos dėl paminklo Pasaulio tautų teisuoliams tęsiasi jau kelerius metus, o įstaigos ir toliau priekaištauja viena kitai.

Lietuvos žydų bendruomenė siūlė paminklą statyti Onos Šimaitės gatvės kaimynystėje – Misionierių ir Maironio gatvių sankirtoje.

Anot bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, vieta labai simboliška, nes į Misionierių vienuolyno kiemą 1943 metų rugsėjo 23 dieną, kai buvo likviduotas Vilniaus getas, tūkstančiai Vilniaus žydų atvesti paskutinei atrankai, ten nužudyti geto pasipriešinimo dalyviai.

O. Šimaitė – viena pirmųjų lietuvių, kuriai 1966 metais Jeruzalėje įsikūręs Yad Vašemo institutas suteikė Pasaulio tautų teisuolės vardą.

Siūlymui dėl paminklo buvo pritaręs Kultūros paveldo departamentas, tačiau jis netiko sostinės savivaldybei. Pasak Vilniaus mero patarėjos Dalios Bardauskienės, sostinės valdžia nori garbingesnės ir reikšmingesnės vietos.

„Mes kalbame apie O. Šimaitę, ji yra įamžinta, bet yra kitas dalykas, kad paminklas būtų statomas visiems teisuoliams, todėl truputį atskirkime. Taip, O. Šimaitė yra pagerbta ir tai yra vienas žmogus, o čia ėjo platesnė kalba, apie garbingesnę ir reikšmingesnę vietą, ir ji buvo surasta“, – BNS tvirtino Vilniaus mero patarėja.

Atmetusi šį siūlymą, savivaldybė kartu su Lietuvos žydų bendruomene parinko kitą vietą – senamiesčio centre, žydų geto teritorijoje, vietoj esamos parkavimo aikštelės už Šiuolaikinio meno centro. Anot mero patarėjos, geresnės ir garbingesnės vietos paminklui būtų sunku surasti, tačiau pasiūlymas netinka Kultūros paveldo departamentui.

Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas teigia, kad savivaldybės parinktame kvartale  paminklo negali būti, nes pagal galiojančius teisės aktus toje vietoje turi būti restauruota urbanistinė struktūra, atkurti po karo nugriauti kvartalai.

„Jokiuose raštuose nebuvo minimas joks paminklas toje vietoje. Jeigu jie (Vilniaus savivaldybė – BNS) savo svajonėse įsivaizduoja, kad reikia griauti penkiolikto amžiaus rūsius ir ant jų statyti paminklą, tai yra sąmoningas Lietuvos žmonių kiršinimas prieš pasaulio teisuolius, nes tinkamų vietų tikrai yra“, – BNS sakė V. Karčiauskas.

Vilniaus miesto taryba savo ruožtu yra pasisakiusi, kad numatytos vietos atkuriamos nebus, vietoj jų turėtų atsirasti viešoji erdvė.

Savivaldybė departamentui yra pateikusi vietos sutvarkymo projektą, kur ateityje turėtų būti pastatytas ir paminklas. Departamentas pritaria vietos sutvarkymui, tačiau nesutinka, kad ten būtų statomas paminklas.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky sako praradusi viltį, kad paminklas bus pastatytas, nes situacija daug metų nesikeičia.

„Mes siūlom, bet viskas netinka, tai ką man daryti, vaikščiot po miestą ir ieškoti vietos, kuri tinka? O paskui paaiškės, kad ji teisiškai negalima. Pirmiausiai turi būti iniciatyva iš vadovų, jeigu vadovai nėra tuo suinteresuoti, tai nežinau, kokias būdais galima priversti“, – BNS sakė F. Kukliansky.

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis sako sieksiantis, kad klausimas būtų išspręstas iki šių metų rugsėjo 23-iosios, kai bus minimos Vilniaus geto likvidavimo 75-osios metinės.

„Tikrai to klausimo taip paprastai nepaliksime, kai eilinį kartą institucijos nesusiderina ir paminklo nėra. Reikia susėst visiems ir pažiūrėt, kur gi čia ta problema, ar taip sunku surast nedidelį sklypelį, kuriame galėtų pastatyti tą paminklą, kuris iš tikrųjų mums, mūsų tautai yra reikalingas“, – BNS sakė D. Matulionis.

Anot jo, minint 75-ąsias metines, galėtų būti paženklinta paminklo Lietuvių tautos teisuoliams pastatymo vieta ir atidengtas laikinas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro turimas juodo granito akmuo su trimis kalbomis iškaltu tekstu. Vėliau, žinant konkrečią paminklo vietą būtų skelbiamas konkursas dėl nuolatinio paminklo pastatymo.

Izraelyje veikiantis Jad Vašemo institutas Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinęs beveik 900 Lietuvos gyventojų.