Kad restauratorius Saulius Poderis būtų apdovanotas, prašo 24 žinomi Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjai, kreipiasi į šalies vadovus – prezidentą, kultūros ministrą ir premjerą.

„Reikėtų tokį žmogų įvertinti valstybės mastu“, – šnekėjo istorikas Tomas Baranauskas.

Atradimo drama prasidėjo po to, kai visuomenei sausį Vilniaus arkivyskupija pranešė, jog Vilniaus arkikatedros požemiuose atrasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijomis.

„Kas neįvertino ir norėjo atradimą pavogti iš Poderio ir paneigti, tai tie, kurie pasiskelbė atradėjais sausio 6 dieną surengę konferenciją“, – kalbėjo istorikas.

„Vilniaus arkikatedros požemiai atskleidė daugiau nei prieš 90 metų paslėptų Lietuvos ir Lenkijos valdovų regalijų paslaptį“, – teigė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

LNK stop kadras.

Kad toks lobis egzistuoja, S. Poderis sako žinojęs jau prieš 10 metų, tačiau liko už borto – atverti slėptuvės jam taip ir neleido.

„Ignoravo tiek metų, rimtai nepažiūrėta“, – pabrėžė S. Poderis.

Istorikas į teiginį, kad suteikiama proga reabilituotis, atsakė: „Taip.“

S. Poderis lobį Katedros požemiuose dar prieš metus pats užfiksavo endoskopine kamera, tačiau galiausiai karališkų insignijų atradimo laurus nuskynė ne slaptavietės atradėjas, o jos atvėrėjai – tarp jų ir Valdovų rūmai.

„Keistai atrodo, bet savotiškai išgarsino Poderio vardą“, – nurodė T. Baranauskas.

„Direktorius ir archeologas buvo tie žmonės, kurie žinojo, kad reikia leidimų. Jeigu vyskupas davė žaibišką įsakymą, jūs turėjote jį pastatyti į kampą ir pasakyti: „Žmogau, mes nedarysime.“ Jei vyskupas lieptų šokti į ugnį, jūs irgi šoktumėte?“ – aiškino S. Poderis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kaip dabar į tokią S. Poderio apdovanojimo iniciatyvą reaguoja kultūros ministras? Vietoje jo, atsakė patarėja.

„Atkreipsiu dėmesį, kad apdovanojimai nėra nuopelnų įrodinėjimo forma. Paprastai jiems asmenys teikiami, išdėstant egzistuojančius, neginčijamus faktus ir argumentus apie nuveiktus darbus. Dėl šio atvejo jau esame minėję anksčiau: kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę kreiptis į teismą ir ten įrodinėti savo tiesas, jei mano, kad jo lūkesčiai buvo pažeisti“, – raštu nurodė kultūros ministro patarėja Ramunė Vaičiulytė.

„Vienas žmogus suranda duomenis, atlieka tyrimus, pavyzdžiui, Vasario 16-osios aktą rado vienas asmuo, o ne kažkokia institucija“, – sakė T. Baranauskas.

Paveldosaugininkai aiškino, kad arkivyskupija lobį iškelti skubėjo, nes baiminosi, jog kas nors gali jį pavogti.

„Man ir visai Lietuvai didžiausias apdovanojimas būtų, jei būtų atstatyta tai, kas turėtų būti atstatyta, o žmonės patraukti atsakomybėn. Kalbu apie Valdovų rūmų darbuotojus. Bažnytinio paveldo klausimas – ne mano kompetencija, bet pagrindiniai asmenys, kurie išlupo sieną, turi būti nubausti“, – pabrėžė S. Poderis.

Be to, insignijos buvo išimtos neinformavus ir nedalyvaujant Kultūros paveldo departamento specialistams. Vertybių išėmimas nebuvo filmuotas – tik fotografuotas.

„Kultūros paveldo departamentas buvo pastumtas į šalį. Tai kas aš, jei tokias įstaigas pastūmė?“ – retoriškai klausė S. Poderis.

Dėl to Kultūros paveldo departamentas Vilniaus arkivyskupijai skyrė beveik 900 eurų baudą.