Intymiajam teatrui reklamos nereikia Pereiti į pagrindinį turinį

Intymiajam teatrui reklamos nereikia

2008-10-11 09:00
Intymiajam teatrui reklamos nereikia
Intymiajam teatrui reklamos nereikia / Ingos Juodytės nuotr.

Latako gatvės pirmo namo pirmame bute jau penktus metus dedasi įdomūs dalykai. Durys, vedančios į butą, iš tiesų slepia teatrą. Teatras, kaip ir dera, turi pavadinimą – "Ramūno ateljė".

Netikėtas gimimas

Jo įkūrėjas aktorius ir režisierius Ramūnas Abukevičius atskleidė, jog idėja savo bute rengti spektaklius publikai gimė labai netikėtai, tiesiog repetuojant.

"Prieš įkurdamas šį teatrą vaidinau Nacionaliniame dramos teatre. Norėdamas geriau pasiruošti spektakliams, prisinešęs įvairių dekoracijų repetuodavau savo bute. Vėliau tos mano repeticijos išsivystė į monospektaklius, nes pasikviesdavau tai vienus, tai kitus draugus ar pažįstamus", – teatro ištakas prisiminė jo vadovas.

Jis pastebėjo, kad tokioje, vos 16 kv. m, erdvėje galima pasiekti visai kitokių vidinių išgyvenimų, kitaip bendrauti su žiūrovais. R.Abukevičius suprato, kad stebėdama spektaklį tokioje patalpoje auditorija gali patirti katarsį.

"Neretas stebėdamas spektaklį pats tampa spektaklio dalimi, nes nei žiūrovas gali atsiriboti nuo vykstančio veiksmo, nei aktorius atsitraukti nuo žmonių skleidžiamos energijos. Galiausiai spektaklio pabaigoje tos dvi – aktoriaus ir stebėtojų, energijos susijungia ir leidžia išgyventi tam tikrą pakylėtą emociją", – pasakojo teatro vadovas.

Intymi atmosfera

R.Abukevičiaus įkurtą teatrą būtų galima vadinti intymiuoju teatru, nes aktorius, atsisakydamas scenos distancijos, atsiduria visiškai šalia žiūrovo. Aktorius privalo nusiimti paslapties šydą, nes kitaip spektaklis nebus gyvas.

R.Abukevičiaus įsitikinimu, tokį teatrą galima būtų pavadinti ir buto ar namų teatru, kuris vykstant spektakliui virsta maža kūrybine laboratorija. Būtent žiūrovo nuotaikos ir atsinešta energija koreguoja spektaklio vyksmą.

"Negalima sakyti, kad mes vaidiname, o žiūrovas tik žiūri. Aktorius tik nurodo emocinę temą, o pats spektaklis, veikiant stebėtojo išprusimui, žinioms ir vidiniams išgyvenimams, virsta intymiu sakraliniu ritualu – bendra emocija", – filosofiškai dėstė aktorius.

Užburtas ratas

Kvietimai į spektaklius nekabo miesto stenduose, tačiau žiūrovų netrūksta. R.Abukevičius įsitikinęs, kad reklamuotis įprastais būdais jam nereikia. Neva kalbos iš lūpų į lūpas yra pati geriausia reklama. "Klausiate, kaip žmonės sužino apie mus. Ogi labai paprastai. Kalbos greitai sklinda, ypač jei spektaklis žiūrovams patinka. Todėl jų mūsų teatre niekada nestinga, kartais tenka net papildomus vaidinimus rengti, nes visi norintys į spektaklį ne visada telpa. Ne paslaptis, kad viename kambaryje daugiau dvidešimties žmonių nesutalpinsi, o jeigu vaidiname trise ir yra daugiau dekoracijų, žiūrovų telpa vos trylika", – pasakojo R.Abukevičius. Tačiau teatras jau turi ir nuolatinių lankytojų – savo gerbėjų ratą.

Savotiška vaidinimo dalimi, pasak aktoriaus, tampa ir teatro patalpų paieška.
"Šis teatras lyg ir egzistuoja, lyg ir ne. Jis yra magiškas reiškinys. Vieną akimirką, kai vaidinama, jis yra, kitą – jau ne. Iš išorės atrodo kaip įprastas butas miesto centre, nes jokių skiriamųjų ženklų nėra. Tikriausiai tai ir traukia žmones. Tas klaidžiojimas senamiesčio gatvelėmis, ieškojimas yra tarsi spektaklio įžanga, kai žiūrovą apima azartas žūtbūt rasti paslaptingąją būstinę", – šypsojosi R.Abukevičius.

Kitoks ryšys

"Ramūno ateljė" žiūrovus pasitinka ir išlydi patys aktoriai.

"Norėjome, kad mūsų teatre atsirastų betarpiškas bendravimas su žiūrovais. Todėl visada juos pasitinkame prieš spektaklį ir palydime jam pasibaigus. Kartais po jo ir emocijomis pasidalijame, taip atsiranda daug glaudesnis ryšys: žiūrovai neskuba apsivilkti paltų ir išbėgti, o aktoriai nelekia užsiimti kita veikla. Spektaklis tada išsivysto į kitokią formą", – kalbėjo R.Abukevičius.

Teatras atsidaro antradieniais ir ketvirtadieniais, tačiau jei atsiranda draugų kolektyvas, kuris nori asmeniškai užsisakyti spektaklį, aktoriai susirenka žiūrovams patogiu laiku. "Juk jau minėjau, kad tai magiškasis teatras, kuris gali bet kada atsirasti", – intrigavo aktorius.

Teatras – ne šou

R.Abukevičiaus nuomone, šiuolaikinis teatras dažnai bėga paskui šou programas, kurios ne visada orientuotos į intelektualų žiūrovą. Tačiau šiame teatre meno gerbėjai visada ras tik prasmingus ir nebanalius kūrinius.

"Teatras neturėtų būti kaip šou. Jis privalo žmogui sukelti kur kas didesnius išgyvenimus. Žinoma, negalima teigti, kad nereikia komedijų, bet jos neturėtų aklai sekti menkos meninės vertės šou programomis", – tvirtino aktorius.

"Ramūno ateljė" repertuaras netrukus turėtų pasipildyti dar dviem premjeromis: monospektakliu pagal Antono Čechovo pjesę "Apie tabako žalą" ir improvizacija – spektakliu "Menki santuokos kriminalai".

"Šios dvi premjeros turėtų būti šiek tiek lengvesnio turinio kūriniai. Teko ne kartą girdėti, jog ankstesni spektakliai buvo labai emocingi ir rimti. Todėl norėjosi bent kelių laisvesnio siužeto vaidinimų", – sakė R.Abukevičius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra