Pasaulis atsigręžė į meną kaip investiciją, kuriai krizė nebaisi. Kauno meno galerijų šeimininkai pataria: pirkti verta nebūtinai brangiausius kūrinius.

Krizė išjudino kolekcininkus

Tarptautinių meno aukcionų rengėjai prasidėjus krizei vis dažniau kviečia pasiturinčių kolekcininkų luomo atstovus į aukcionus – kai kurie krizės prispausti jų kolegos išparduoda meno vertybes. Tai – galimybė investuotojams įsigyti kūrinį už prieinamą kainą ir taip išsaugoti infliacijos metu sparčiai nuvertėjančias santaupas.

"Iš tiesų, pasigirdus kalboms apie krizę ir artėjančią recesiją, padidėjo žmonių susidomėjimas meno kūriniais. Aktyviau ieškoma retų kūrinių, į kuriuos galima investuoti", – pakankamai saugią investavimo galimybę nurodė Dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijos "Meno parkas" direktorius Arvydas Žalpys. Atpažinti investuotoją, anot menininko, nesunku: toks žmogus žiūri ne į kainą, bet į kūrinio išliekamąją vertę.

Kitų Kauno galerijų vadovai pastebi, kad pastaruoju metu jų slenksčius mina ne tik jau pažįstami dailės kolekcininkai – atsiranda naujų, kurie, matyt, nudegę akcijų ar nekilnojamojo turto rinkose, atsigręžė į meną.

"Kartais į galeriją užklysta žmonių, kurie investuoti į meną nori, bet jiems trūksta žinių, kad pasirinktų tikrai vertingą kūrinį. Mes jiems patariame", – pasakojo A.Žalpys.

Vertingiausi klasikų kūriniai

"Kaip investicijos pirkėjai dabar daugiausiai dairosi plačiau pasaulyje išgarsėjusių prieškario lietuvių menininkų Stasio Ušinsko, Adomo Galdiko,Vytauto Kasiulio, Neemijos Arbit Blato, Maxo Bando, Kazio Šimonio darbų. Šių autorių kūriniai yra tapę lietuvių tapybos aukso fondu, tačiau rinkoje jų pasirodo gana retai, tiesa, pastaruoju metu vis daugiau grįžta iš Amerikos, – pasakojo galerijos "Kauno langas" direktorė A.Gylienė.– Iš pokario laikotarpio itin geidžiami klasikais tapusių Antano Gudaičio, Jono Švažo, Antano Martinaičio,Vinco Kisarausko, Augustino Savicko bei jaunosios kartos, jau mirusių dailininkų Rimvydo Jankausko-Kampo (1967–1993), Arūno Vaitkūno (1956–2005) paveikslai."

A.Gylienė pateikė pavyzdį: kai kurių autorių kūrinių kainos pastaruosius penkerius metus iki krizės brango gana ženkliai. Pavyzdžiui, tapytojo A.Martinaičio paveikslai pabrango triskart, kai kurių jų kainos siekė 40 tūkst. litų. Po aukciono Vilniuje ir sulaukus naujų kūrybos katalogų žymiai išaugo susidomėjimas K.Šimonio darbais.

Rinką seka ir našlės

Krizės metu vargu ar galerijos ir menininkai gali džiaugtis gausiais pardavimais. Ko gera, pastaruoju metu jų apyvartos mažėja, tačiau nė vienas kalbintas galerininkas ir dailininkas nepratrūko skųstis. Jiems tai nebūdinga, jie pratę išgyventi net sudėtingiausiomis sąlygomis.

"Tam tikri investuotojai seka situaciją, laukia tinkamo momento pirkti vertingų kūrinių, nes žino, kad šiaip gerų autorių kūriniai nepinga, tik dabar, sunkmečiu, tokių perliukų galima įsigyti pigiau. Nežinia, kiek tęsis krizė. Dabar neaiškioje situacijoje atsidūrę ir autorių našlės. Jos stebi, kaip keičiasi kainos", – meno rinko užkulisių uždangą kiek praskleidė meno galerijos "Aukso pjūvis" direktorė Lolita Vyžintienė.

Tapytojas Antanas Obcarskas priminė seną tiesą, kad kiekvieno kūrinio kaina yra derybų objektas, bet kartu ir pripažino, kad pastaruoju metu autoriai tampa lankstesni.

"Valgyti turiu ką, nes yra žmonių, kurie supranta, kokią išliekamąją vertę turi menas", – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo A.Obcarskas ir pridūrė, kad krizė – tikrai tas metas, kai pripažintų autorių kūrinių galima įsigyti pigiau.

Kas perka A.Obcarsko meną? "Pasiturintieji, – atsiduso kūrėjas. – Investuoja tie, kurie jau turi bent du būstus, vieną kur nors Kaune ar sostinėje, o kitą – pajūryje. Dažnai sako, kad šitą paveikslą kabins svetainėje, o aną – pajūrio rezidencijoje. Taip, jie apsirūpinę ir gali sau leisti investuoti į meną."

Pasiteiravęs, kurių tapytojų paveikslus rekomenduotų rinktis kaip saugią investiciją, A.Obcarskas nė nemirktelėjęs išvardija buvusių kolegų, jau išėjusių Anapilin Rimvydo Jankausko-Kampo, Arūno Vaitkūno, Mykolo Šalkausko pavardes.

Kaina vertės nerodo

Sunkmečio spaudžiamos meno galerijos vis noriau įsileidžia komercinių dailininkų meną, todėl greta tikrųjų vertybių atsiduria ir eilinio vartotojo skoniui pataikaujantys paveikslai.

"Nenorėčiau įžeisti autorių, todėl komerciniais laikomų autorių pavardžių nevardysiu. Gana to, kad jų neįsileidžia muziejai. Juk tokia veikla garbės nedaro. Tikras menininkas niekada nenusileistų iki komercinių teplionių lygio", – akmenį į komercininkų daržą švystelėjo L.Vyžintienė. Paradoksas: komercinių paveikslų kainos neretai kelis kartus viršija meno kūrinių kainas. Komercinis menas parduodamas brangiai, nes yra madingas ir kol yra madingas. Ateityje, anot kritikų, tokie paveikslai visiškai nuvertės, nes nėra laikomi meno kūriniais, vadinasi, laikui bėgant, nebrangs.

Kaip atpažinti komercinį paveikslą? "Jie puošnūs, efektingi, jų paskirtis – puošti namų interjerą, jie ne meno kūriniai, bet puošybos elementai", – aiškino L.Vyžintienė.

"Norint sėkmingai investuoti, būtina specialisto pagalba", – įsitikinusi ir A.Gylienė. – Yra daug populiarių autorių, kurių kūrinių kainos suformuotos to laiko mados, laisvosios rinkos, vienašališkos reklamos. Pirkdami tokius kūrinius žmonės tiesiog mėgaujasi įsigytais darbais ir negalvoja apie ilgalaikę investiciją."

Labiausiai perkami kūriniai Kaune

Galerijoje "Meno parkas":

1. Egidijaus Rudzinsko grafika.

2. Genės Burbaitės tapyba.

3. Arvydo Martinaičio tapyba.

Galerijoje "Aukso pjūvis":

1. Eugenijaus Varkulevičiaus tapyba.

2. Mindaugo Skudučio ir Alfonso Vilpišausko tapyba.

3. Nijolės Šaltinytės, Elvyros Kriaučiūnaitės grafika.

Galerijoje "Kauno langas":

1. Prieškario dailininkų kūryba.

2. Pokario dailininkų, tapusių klasikais, bei jau mirusių šių dienų kūrėjų tapyba.

3. Miglės Kosinskaitės tapyba.

Šaltinis: Kauno galerijos