Istorinių sostinių plėtros iki 2030 metų koncepciją trečiadienį Seimo Kultūros komitetui pristatė Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Pagal jo siūlymą, istorinių sostinių statusas turėtų būti suteiktas Seniesiems Trakams ir Trakams bei Širvintų rajone esančiai Kernavei.

Anot K. Vilkausko, reikia siekti, kad šiose teritorijose esantys kultūros paveldo objektai ir gamta būtų ne tik išsaugoti, bet ir įveiklinti, kad juos jungtų bendri infrastruktūros objektai, būtų reguliuojami lankytojų srautai.

Seimo komiteto posėdyje dalyvavusios Trakų ir Širvintų rajono merės teigė, kad dėl įvairių šiuo metu galiojančių tvarkų ir ribojimų nei Trakai, nei Kernavė nesulaukia reikšmingų investicijų į infrastruktūrą.

„Situacija Kernavėje šiandien yra tragiška“, – tvirtino Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.

Pasak jos, mažas miestelis, įsikūręs greta piliakalnių, turi du šeimininkus – savivaldybę ir Kernavės kultūrinį valstybinį rezervatą, pavaldų Kultūros ministerijai.

„Situacija – tokia, kad savivaldybė tik surenka šiukšles ir moka už apšvietimą. (...) Mūsų maža savivaldybė, lėšos mažos ir mums sutvarkyti gatvę ar šaligatvį neįmanomai sudėtinga. Reikalinga atskira eilutė savivaldybėms, kurios turi tokius istorinius objektus“, – teigė ji.

Pasak merės, kadangi didelė dalis Kernavės priklauso rezervatui, bet kokio projekto derinimas užtrunka metus, kol gaunami visi leidimai.

„Kernavėje pradėjome projektuoti vieną gatvę, vien projektavimas trunka metus. Bet dabar gavome atsakymą, kad lėšų keliui nebus. (...) Kyla mintis, gal atiduokime visą Kernavę Kultūros ministerijai ir tegu ji tvarkosi“, – kalbėjo Ž. Pinskuvienė.

Kad Kernavė nesulaukia investicijų, patvirtino ir kultūrinio valstybinio rezervato direktorius Ramojus Kraujelis.

„Jeigu gautume nors dešimtadalį to, kas skiriama Gedimino kalnui Vilniuje, Kernavės piliakalniai ir miestelis atrodytų tobulai“, – sakė jis.

Trakų rajono merė Edita Rudelienė tvirtino, kad daug turistų pritraukiantis Trakų miestelis nepateko nė į vieną Europos Sąjungos finansavimo mechanizmą. Pagal vieną programą jis per mažas, pagal kitą negalėjo pretenduoti, nes yra rajono centras.

„Trakai liko be didesnių investicijų“, – sakė ji.

E. Rudelienės teigimu, kaip kurortinė teritorija Trakai iš biudžeto šiemet gaus 166 tūkst. eurų, dar 150 tūkst. eurų kasmet surenka už automobilių statymą miestelyje ir iki 40 tūkst. eurų vadinamojo pagalvės mokesčio.

„Tai visos lėšos, kuriomis galime disponuoti būdami kaip turistinis kurortinis reprezentacinis miestas“, – tvirtino ji.

„Jeigu atsirastų senųjų sostinių statusas ir jis galėtų pretenduoti į europines programas, finansavimo mechanizmus, matyčiau tai kaip didžiulę galimybę“, – kalbėjo merė.

K. Vilkauskas siūlė Kultūros komitetui kreiptis į Vyriausybę, kad ši Kultūros, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms pavestų parengti Istorinių sostinių plėtros priemonių planą, paskirstant investicijas iki 2030 metų.

Komiteto nariai kol kas sprendimą atidėjo iki kito posėdžio.

Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis atkreipė dėmesį, kad į istorinių sostinių projektą neįtrauktas nei Vilnius, nei Kaunas. Anot jo, reikėtų spręsti šį klausimą.

Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis istorinių sostinių statuso idėją pavadino įdomia, tačiau sakė, kad būtina į ją pasigilinti.

„Matyt, reikia pažiūrėti giliau. Ar toks kelias, ar kitoks kelias galėtų būti, bet kad problemų yra ir jas reikia spręsti, tai akivaizdu“, – teigė jis.

Kernavė laikoma pirmąja Lietuvos sostine, kur buvo valstybės valdovų rezidencijos. Ši vietovė su penkiais piliakalniais 2004 metais įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Trakai vadinami senąja Lietuvos sostine. Teigiama, kad miestą įkūrė Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, pastatydamas ten pilį. Įvairių šaltinių teigimu, sostine jis buvo septynerius metus iki 1323 metų, kai Gediminas sostinę amžiams perkėlė į Vilnių.