Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje duotas startas dviem naujiems paminklams statyti. Čia bus įamžinti iškilūs generolai iš Žemaitijos – Povilas Plechavičius ir Jonas Žemaitis.
Į pamatus vakar buvo įmontuotos kapsulės su trumpomis Lietuvos vietinės rinktinės įkūrėjo ir Lietuvos partizanų vado biografijomis. Šie vyrai kovėsi petys petin, kai 1944 m. pavasarį per savaitę į generolo P.Plechavičiaus renkamą Vietinę rinktinę atvyko apie 20 tūkstančių savanorių. J.Žemaitis atsivedė pusantro šimto vyrų ir tapo 310-ojo bataliono vadu. Vokiečiams išformavus rinktinę, J.Žemaitis vienas pirmųjų išėjo į miškus – pasirinko partizano kelią, kurį 1953 m. nutraukė išdavystė. Plechavičiukai vieni pirmųjų tapo partizanais.
Oficialias iškilmes šiek tiek aptemdė kilę nesutarimai dėl paminklų vietos. Kai kurie specialistai atkreipė dėmesį, kad miesto tarybos kolegijoje svarstytas klausimas tik dėl biusto P.Plechavičiui, o apie J.Žemaitį nebuvo užsiminta. Taip pat nuogąstauta, kad naujieji paminklai suardys tarpukario laikų Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio struktūrą.
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio paveldo vedėja Irena Vaškelienė mano, kad Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis nėra saugotina vertybė, todėl nebūtina preciziškai išsaugoti tarpukario sodelio išplanavimą.
Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos ir jos vado pavaduotojo dim. kpt. Kazio Giedraičio iniciatyvai, sulaukusiai Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Prezidiumo pirmininko dim. plk. Jono Čeponio pritarimo dėl paminklų statymo, pritarė Kauno miesto nekilnojamojo paveldo vertinimo taryba, architektai, savivaldybė.
Paminklus plechavičiukų ir partizanų generolams, tiesusiems kelią į antrąją Lietuvos nepriklausomybę, kuria kaunietis skulptorius Juozas Šlivinskas ir architektas Kęstutis Linkus. Jų kūriniai papildys tarpukario Lietuvos žymių žmonių įamžinimo vietą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
Naujausi komentarai