Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje sekmadienį iškilmingai perlaidoti laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus (1903–1974) palaikai.

Prasidėjo vėliau

Ceremonija, per kurią buvo perlaidojama iš JAV parskraidinta urna su Lietuvos literatūrologo, pedagogo, žurnalisto ir publicisto, antinacistinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvio, 1941 m. laikinosios Vyriausybės vadovo J.Brazaičio palaikais, prasidėjo beveik valanda vėliau, nei planuota.

Buvo laukiama garbių svečių. Atvykus kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui, europarlamentarui Vytautui Landsbergiui, prasidėjo šv.Mišios, aukojamos Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus. Netrukus po to pasirodė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Į perlaidojimo ceremoniją atvyko ir keletas Seimo narių, kai kurie žinomi visuomenės veikėjai, eilinių piliečių. Vyriausybė palaikams perlaidoti skyrė 30 tūkst. litų, bet dabartiniai šalies vadovai renginiuose nedalyvavo.

Pavyzdys kitiems

"Lenkdamasis prieš buvusį Vyriausybės vadovą lenkiuosi prieš visus tuos, kurie tuo metu išdrįso ryžtingai pasauliui pasakyti, kad esame laisvi ir būsime vėl laisvi", – žurnalistams sakė V.Adamkus.

Laikinoji Vyriausybė vertinama dėl pastangų atkurti sovietų okupacijos sunaikintą Lietuvos valstybingumą. Oficialaus pagerbimo kritikai sako, kad J.Brazaičio ministrų kabineto politika nebuvo palanki žydų atžvilgiu.

Urna su velionio palaikais įleista į kapą Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje. Arkivyskupo S.Tamkevičiaus teigimu, vienu metu buvo nuspręsta, kad J.Brazaičio palaikai bus perlaidoti kolumbariume, nes urna nedidelė ir esą jai nereikia didelės duobės.

"Reikėjo įtikinti, kad ne urnos dydis, o asmenybė viską nulemia. Pačiame gražiausiame kolumbariume jis išnyktų, o dabar bus Prisikėlimo šventovės pašonėje. Daugelis Lietuvos žmonių galės pasižiūrėti ir susimąstyti, kaip reikia gyventi, kokiu politiku reikia būti", – perlaidojimo ceremonijos išvakarėse surengtoje konferencijoje sakė arkivyskupas.

Surengė konferenciją

Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vadovas Augustinas Idzelis iš JAV, konferencijoje skaitęs pranešimą apie J.Brazaičio nuopelnus, argumentavo, kad jo vadovaujama Lietuvos laikinoji Vyriausybė smerkė nacių elgesį su žydais.

V.Adamkus 2009 m. pasirašė dekretą, kuriuo po mirties apdovanojo J.Brazaitį Vytauto Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Per palaikų perlaidojimo ceremoniją visuomenės veikėja Rožė Šomkaitė iš JAV velionio šeimos narių prašymu šį apdovanojimą perdavė saugoti Vytauto Didžiojo karo muziejui.

Karo metais, vengdamas suėmimo, J.Ambrazevičius pakeitė pavardę į Brazaičio, o 1944 m., artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją. 1951-aisiais persikėlė į Jungtines Valstijas, kur dalyvavo išeivių lietuvių veikloje.

Lietuvoje vertinami J.Brazaičio nuopelnai lietuvių literatūrai, jo mokslinė ir pedagoginė veikla. Tarpukariu jis dėstė Vytauto Didžiojo universitete, dirbo žurnalistinį darbą, parašė kelias biografines knygas.