Jeigu vakare po darbo sumanysite paburzginti kieme savo motociklą ar vasarą nupjauti vejapjove pievutę, galite būti apkaltintas, jog pažeidėte triukšmo prevencijos taisykles.

Toli nuo tikrovės

Kaune pagaliau patvirtintos Triukšmo prevencijos taisyklės. Kiek naudos iš jų bus miestiečiams, kol kas neaišku, tačiau akivaizdu, kad nuo tikrųjų triukšmadarių apsiginti jos vargiai pagelbės.

Privačiuose namuose gyvenantys kauniečiai turėtų įsidėmėti, kad vakarais po 18 val. kieme negalima tvarkyti aplinkos naudojantis tam skirta technika, nes ji sukelia triukšmą ir trukdo kaimynams. Taisyklės draudžia naktimis ne tik garsiai kalbėti, bet ir švilpauti, o mokyklos privalo įsirengti poilsio nuo triukšmo patalpas. Jeigu kurioje nors gatvėje triukšmas viršytų leistinas normas, savivaldybė galės apriboti ar uždrausti transporto eismą, tačiau apie tokias priemones Lietuvoje dar neteko girdėti.

"Pelkių ir miškų kraštas yra mūsų vizija. Norime, kad niekas net necyptelėtų", – savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus parengtą dokumentą kritikavo socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas. Tarybos nariams pasirodė visiškai nesuprantama, kodėl taisyklės draudžia žmonėms vakarais gražinti savo aplinką – genėti šakas, kirpti gyvatvorę ar šienauti veją tam skirta technika. Dokumentą rengę specialistai teigia, kad to reikalauja higienos normos.

Taisyklių reikia kontrolieriui?

Miesto mero Andriaus Kupčinsko teigimu, Triukšmo prevencijos taisykles privalo turėti kiekviena savivaldybė, todėl Seimo kontrolierius reikalauja, kad ir Kaune toks dokumentas būtų.

"Mes pritariame tokiam kratiniui, kurio reikalauja Seimo kontrolierius, bet jų neįmanoma laikytis. Gyventojai nesivadovaus tomis taisyklėmis, ir jų įgyvendinimo kontrolė bus neįmanoma", – įžvelgė tarybos narys Gintautas Labanauskas.

"Kaimynų kieme šįryt vilkšunis lojo be perstojo nuo 6 iki 10 val. ryto. Jie gyvena atsitvėrę nuo visko, bet šunų keliamas triukšmas mums trukdo", – patirtimi dalijosi tarybos narys Jonas Koryzna. Savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Rondamanskienė sako, kad tokiu atveju reikia kreiptis į policiją.

"Esu girdėjusi, kad dieną policija pagal tokius iškvietimus nevažiuoja, bet čia akivaizdus higienos normos pažeidimas", – apgailestavo valdininkė. Tokiais atvejais ji pataria turėti triukšmą paliudijančių vaizdo ar garso įrašų.

Nėra kuo matuoti

G.Rondamanskienė neslėpė, kad Kauno mieste yra vos pora prietaisų triukšmui matuoti. Ir tie patys – ne pačios geriausios būklės. "Mes savivaldybėje vieną tokį turime, bet jį reikėtų patikrinti, gal ir pataisyti", – užsiminė Aplinkos apsaugos skyriaus specialistė.

Valdininkės įsitikinimu, naujos Triukšmo prevencijos Kauno mieste taisyklės nėra blogesnės ar griežtesnės negu kitose savivaldybėse. "Realiame gyvenime gal norėtųsi kitaip, bet esame įsprausti ne į paties naujausio triukšmo valdymo įstatymo ir higienos normų rėmus", – teigė G.Rondamanskienė.

Viešosiose vietose vykstantys renginiai keldavo daug diskusijų dėl triukšmo vėlyvu metu. Naujose taisyklėse numatyta, kad atvirose vietose įrengti žaidimų, cirko ir kiti atrakcionai naktį gali veikti tik tuo atveju, jeigu negroja muzika, o mechanizmai nekelia triukšmo. Kitų renginių organizatoriai privalo paisyti higienos normų ir neviršyti ribinių dydžių.

Tauris Stauskis, Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkas

Gauname daug skundų dėl triukšmo, ypač iš daugiabučių gyventojų. Reaguojame į visus atvejus. Viskas priklauso nuo kaimynų supratimo, tolerancijos, sugyvenimo kultūros. Labai dažnai pasitaiko skundų tiesiog iš ambicingų kaimynų. Būna ir nepagrįstų nusiskundimų dėl triukšmo. Ką daryti žmogui, jeigu jis laiko šunį, o šis, likęs namie, loja? Negi lojimas viršija leistinus decibelus ir dabar jį reikia nuo tilto numesti? Dažniausiai į policiją kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės. Kartais kaimynai susitaria, užtenka tik įspėjimo, bet pasitaiko, kad baudžiame. Už triukšmavimą pirmą kartą gresia įspėjimas arba bauda iki 300 litų. Pasikartojus triukšmui, triukšmautojai baudžiami nuo 300 iki 1000 litų bauda.