– Pirmadienį sulaukėte daug skambučių?

– Taip, sulaukėme skambučių, pasipiktinusių žmonių. Vėlgi, tai tam tikros techninės problemos, kurios, sąlyginai, paralyžiavo visą Vilniaus miestą.

– Kaip reaguojate ir kaip paprastai sprendžiate tokius dalykus?

– Stengiamės padėti, kiek įmanoma – reguliuoti eismą, suteikti pagalbą, kiek tai įmanoma, spręsti problemas, padėti žmonėms ir telefonu. Tikrai nėra jokio įstatyminio imperatyvo kviesti policiją ten, kur nenukentėjo žmonės. Asmenims yra suteikta teisė savarankiškai užpildyti eismo įvykio deklaracijas, tad tokiose situacijose dažnai galima apsieiti be policijos.

– Bet ką sako žmonės, kai atvykstate į įvykio vietą? Jeigu tai kažkoks nedidelis techninis įvykis, kuris vis tiek yra nemalonus abiem pusėms – mašina sugadinta, diena sugadinta ir t. t.

– Dažniausiai taip ir būna, kad eismo įvykis iš esmės aiškus, kaltininkas – taip pat. Galima išskirti dvi kategorijas žmonių. Vieni jų galbūt kažkiek bijo, kad tautietis gali apgauti, todėl pasitikėjimą kelia tik policija, ir jie laukia būtent policijos pagalbos. Kiti, iš dalies, nežino Kelių eismo taisyklių arba jas nepakankamai išmano ir nesuvokia, kad jie yra įvykio kaltininkai, todėl nesutinka su kaltinimais, ir tokiu atveju kita pusė privalo kviesti policiją.

– Jūs paminėjote apgavystes. Ar yra atvejų, kai pildant savarankiškai deklaracijas, kas nors nukenčia dėl piktų kėslų iš vienos ar kitos pusės?

– Čia, greičiausiai, daugiau mitas nei realybė. Draudimo kompanijos puikiai tikrina tas deklaracijas, įvertina jas, ir jei mato, kad eismo įvykio kaltininkas buvo nurodytas neteisingai, sprendimas gali būti pakeistas. Draudimo bendrovės gerai reguliuoja šiuos dalykus. Tad apgavystės nėra dažnos – tai labiau visuomenėje paplitęs mitas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip teisingai reguliuoti eismą Vilniaus mieste, kuris pastaraisiais metais tapo katastrofiškai užkimštas? Čia kalba eina ne tik apie gatvių siaurinimą, bet ir apie daugybę papildomų automobilių. Viešasis transportas yra prastos būklės. Kaip policija mato šią problemą?

– Turbūt geriausiai čia tiktų Gandžio žodžiai: „Nori pakeisti pasaulį – pradėk nuo savęs.“ Perfrazuojant šią frazę, vairuotojai, visų pirma, turėtų pasižiūrėti į veidrodį ir įsivertinti, kodėl įvyksta eismo įvykiai. Pagrindinės tokių įvykių priežastys yra nepakankamas atidumas, užsiėmimas pašaline veikla…

– Ką turite omenyje? Žiūrėjimas į telefonus?

– Tai tik viena iš veiklų, kuriomis vairuotojai užsiima vairuodami. Taip pat – manikiūro procesai, makiažo procesai, kavos gėrimas, valgymas, naujienų skaitymas. Visa ši pašalinių veiklų visuma, visiškai nesusijusi su vairavimu, lemia tai, kad žmogus, užsiėmęs pašaline veikla, praranda koncentraciją bent sekundę ar dvi. Sutelkęs dėmesį atgal į kelią, pamato, kad prieš tai užsidegę jau STOP žibintai ir trauktis nėra kur.

– Ar problema gali būti ta, kad automobiliai dabar didesni nei anksčiau? Mada rinktis didelius automobilius, kuriuos gamintojai aktyviai siūlo, galbūt lemia, jog žmonės nejaučia jų gabaritų, lėtai atlieka posūkius ir pan. Ar jūs pastebėjot ką nors?

– Sakyčiau, nereikėtų kaltinti to dalyko. Naujesni automobiliai turi pažangesnes technologijas ir įvairias pagalbines sistemas vairuotojui, tokias kaip aklųjų zonų stebėjimas. Šios technologijos mažina įvykių skaičių, ypač susijusių su klaidomis, kai atliekami posūkiai į kairę ar persirikiavimai, o kito automobilio nematyti aklojoje zonoje. Naujosios technologijos perspėja vairuotojus ir tokių įvykių pastebimai mažėja. Vis dėlto, pagrindinis ir esminis veiksnys yra paties vairuotojo sąmoningumas ir atidumas kelyje. Reikia suprasti, kad net važiuojant 20 km/val. greičiu per vieną sekundę automobilis nuvažiuoja apie 8 m. Jei tą sekundę vairuotojas praranda koncentraciją – atsigėrė kavos, padėjo puodelį ir grįžo prie vairo – jis jau yra nuvažiavęs 8 m.

– Bet, žinote, ką keikia vairuotojai, sėdėdami už vairo arba stovėdami spūstyse? Vilniaus valdžią. Jie teigia, kad valdžia daro labai mažai, kad sumažintų spūstis, ypač dabar, prieš šventes. Kaip turėtų būti reguliuojamas eismas tokiame mieste kaip Vilnius?

– Galiu konstatuoti tik tiek, kad jei vairuotojai laikytųsi KET, išlaikytų saugius atstumus, pasirinkdami tinkamą greitį, ir negalvotų klaidingai, jog vinguriuojant ir keičiant eismo juostas galima kažkur greičiau nuvažiuoti, situacija būtų geresnė. Būtent tokie manevrai dažnai padidina spūsčių tikimybę. Dabartinėmis sąlygomis spūstis tikrai būtų galima sumažinti, gal net perpus, jei vairuotojai elgtųsi sąmoningiau. Be to, didelę įtaką turi žmonių kooperavimosi stoka. Jei pastebėjote, Vilniuje dauguma automobilių važiuoja su vienu arba, daugiausia, dviem žmonėmis. Kooperavimosi beveik nėra, o viešasis transportas išnaudojamas per mažai. Turime situaciją, kai Vilniuje oficialiai gyvena apie 700 tūkst. gyventojų, o registruotų automobilių skaičius, turbūt nesuklysiu sakydamas, viršija milijoną. Tai yra didžiulis srautas, kurį galime sumažinti. Tai priklauso nuo pačių vairuotojų sąmoningumo ir noro.