Jei šiuo metu kramtote sumuštinį, verčiau nurykite kąsnį – straipsnis ne iš estetiškųjų. Tačiau šios temos nutylėti negalima, nes nuotraukos iškalbingos. Vilnių puola graužikai. Tai faktas.
Šiurpi realybė
Ką ir kalbėti, žiurkės – nemalonūs padarai. Jos kelia pasibjaurėjimą ir baimę, siaubą dėl platinamų ligų ar tiesiog prietaringą nuogąstavimą dėl nuolat augančių dantų galybės.
"Nenorime to prisiminti apsimestinai švariame mūsų, žmonių, pasaulyje", – romano "Žiurkinas" įžangoje rašo autorius Andrzejus Zaniewskis.
Tačiau kartais neįmanoma užmerkti akių prieš realybę. "Vilniaus dienos" žurnalistams ji visu didumu atsivėrė prie sostinėje, po Baltuoju tiltu, įsikūrusios kavinės "Mambo pizza" slenksčio.
Kova su vėjo malūnais
Savaitgalis. Pirma valanda nakties. Aikštelėje palikę automobilius klientai žingsniuoja prie kavinės durų. Einant pro šalia stovinčius konteinerius pasigirsta krebždesys.
Įsižiūrėjus tamsoje suboluoja ilgos uodegos, o netrukus išryškėja ir šurmulį po atliekų konteineriais keliančių padarų siluetai: tai žiurkės leidžiasi į naktinę maisto paiešką.
"Mes su jomis kovojame nuolat, bet tai panašiau į kovą su vėjo malūnais", – prisipažino "Mambo pizzos" Kontrolės skyriaus vadovas Erikas Janavičius.
Jis patikino, kad kavinė sudariusi sutartį su graužikų kontrolės ir naikinimo darbus atliekančia įmone.
"Periodiškai atvykstame, stebime padėtį, prireikus deratizuojame. Ant kiekvieno picerijos valgiaraščio užrašytas kokybės telefonas, kuriuo paskambinę klientai gali išsakyti pastabas ir pretenzijas. Esame labai dėkingi už informaciją ir reaguojame į ją žaibiškai. Dėl graužikų klientų skundų negavome. Esu tikras, kad iš lauko į picerijos patalpas jie nepatenka", – tikino E.Janavičius.
Kenkia miesto įvaizdžiui
"Taip tikrai neturėtų būti. Jokiais būdais! Ką jūs, juokaujate? Siaubas!" – pamačiusi dienraščio užfiksuotus kadrus apstulbo Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Vaida Barkovskienė. Ji įtaria, kad naikinti graužikus atsakinga tarnyba prie "Mambo pizzos" lankėsi jau senokai.
"Arba kažkas kažką pražiūrėjo. Neabejoju, kad graužikai į kavinės vidų nepatenka, bet ir greta picerijos jų būti neturėtų", – kalbėjo V.Barkovskienė. Tai esą ne tik higienos, bet ir estetikos klausimas. Žiurkės yra pats aiškiausias požymis, kad aplinka apleista.
V.Barkovskienė užtikrino, kad picerijoje kitą savaitę apsilankys tarnybos specialistai. E.Janavičius nesiginčijo, kad kavinės įvaizdžio aplink bėginėjančios žiurkės negerina, tačiau kovoti su kenkėjais, kai šalia teka upė, esą ypač sunku.
Vasara palanki veistis
Vasarą laukuose leidusios žiurkės staiga atšalus orams suskato ieškotis šiltesnės vietos žiemai. Kanalai, podėliai, pusrūsiai, požemiai, palėpės, tuneliai, požeminės perėjos, plyšiai, nutekamieji grioviai, kanalizacijos vamzdžiai, šiukšlynai, sąvartynai, parduotuvės, sandėliukai, atliekų konteineriai – būtent čia graužikai randa prieglobstį.
Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stoties direktoriaus pavaduotoja Angelė Matuzienė pasakojo, kad šiemet žiurkės į miestą grįžo anksčiau nei paprastai.
Žinių iš gyventojų sulaukta dar rugpjūčio viduryje, kai netikėtai atvėso oras. Dabar žiurkių srautas tolydžio intensyvėja, todėl su kenkėjais kovojančioms įmonėms – pats darbymetis.
"Antplūdžio, kaip rodo filmuose, nėra, tačiau skambučių sulaukiame tikrai daug: kreipiasi tiek pavieniai žmonės, tiek seniūnijos. Vasara buvo palanki veistis, todėl žiurkių netrūksta", – pasakojo 44 metus stotyje dirbanti A.Matuzienė.
Pagalbą suteikia žaibiškai
Čiobiškio, Šaltinių, Gelvonų, Justiniškių, Rygos, Ozo, Paberžės gatvių gyventojai nerimą Profilaktinės dezinfekcijos stoties darbuotojams jau išreiškė. Taip pat su pagalbos šauksmu kreipėsi Valakampiuose gyvenantys miestiečiai. Pilaitė – irgi ne išimtis.
"Graužikai nežiūri, naujas rajonas ar ne. Jie gyvenamosios vietos ieško visur. Gavę žinių reaguojame iškart. Deja, miestas plečiasi, o lėšų deratizacijai skiriama vis mažiau. Bet ką darysi, dirbame", – užtikrino A.Matuzienė.
Kenkėjų kontrolės paslaugą teikiančios įmonės "Dezinfa" Vilniaus padalinio vadovas Edmundas Skardžius irgi patvirtino, kad šiuo metu žiurkės įnirtingai puola Vilnių.
"Tiek įmonės, tiek individualūs asmenys kreipiasi. Žmonės suinteresuoti, kad nebūtų kenkėjų – tuo labiau kad jie yra potencialūs užkrato nešiotojai. Maitinimo įstaigos ypač aktyviai kovoja su žiurkėmis", – pasakojo E.Skardžius.
Graužikus sunku pergudrauti
Visuomenės sveikatos centrai, maisto ir veterinarijos tarnybos reikalauja, kad viešojo maitinimo įstaigos pasirašytų sutartis su dezinfekcijos paslaugą teikiančiomis įmonėmis.
Tačiau yra įstaigų, kurios graužikus bando išnaikinti savo jėgomis. Dažnai pirmi pasiduoda žmonės.
Šių įkyrių padarų medžioklė esą bus sėkminga, tik kai žmonės perpras jų psichologiją ir įpročius.
Pavyzdžiui, kai kurios žiurkės vegetarės, todėl niekada neės užnuodytos mėsos. Pilkosios žiurkės vieną kartą paragavusios, niekada neragaus tų pačių nuodų. Graužikų neįmanoma atbaidyti net elektra: visas elektrinius užkardus jie peršoka.
Tik specialistai žino efektyvių priemonių graužikams naikinti. Kasmet pristatoma naujų cheminių medžiagų. Nuodų yra įvairiausių rūšių: pastų, granulių ir grūdų.
"Su nuodais dirbti yra tas pats, kaip su sprogti galinčia statine parako, todėl žmonės, savo jėgomis bandantys įveikti žiurkes, turėtų būti labai atsargūs", – atkreipė dėmesį A.Matuzienė.
Per maža pinigų
Pernai naikinti kenkėjus Vilniuje rūpinosi bendrovė "Dezinfa", šiemet tai daro Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis.
Kenkėjams naikinti iš miesto biudžeto skirta 200 tūkst. litų. Tiek E.Skardžius, tiek A.Matuzienė mano, kad norint palaikyti tvarką mieste, ši suma per menka.
Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad skirtų pinigų užtenka. Suma esą nesikeičia jau kelerius metus. "Bėda ta, kad kartais įmonės renkasi ne pačias efektyviausias priemones", – įsitikinęs G.Paluckas.
Be to, aplinka esą turėtų rūpintis patys žmonės, gyventojų bendrijos ar namų valdos.
Per metus – keli šimtai palikuonių
Lietuvoje gyvena dvi žiurkių rūšys: pilkosios ir juodosios. Pilkosios žiurkės – vieni žalingiausių graužikų. Jų kūno ilgis – 17–28 cm, uodegos ilgis – 15–20 cm, masė – 200–400 g. Pilkosios žiurkės gyvena kaimuose ir miestuose. Mėgsta drėgnesnes ir tamsesnes vietas: rūsius, sandėlius, tvartus.
Miestuose dažniausiai veisiasi kanalizacijos tinkluose, prie maisto produktų sandėlių, šiukšlių konteinerių, netoli vandens telkinių. Pilkosios žiurkės minta tiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės maistu, gadina maisto produktus, baldus, kailius, odą. Labai daug žalos gali padaryti laikomoms daržovėms, obuoliams, grūdams ir jų produktams.
Kiek mažesnės yra juodosios, vadinamosios stoginės, arba laivų, žiurkės. Minta daugiausia daržovėmis, vaisiais, sėklomis. Jos aptinkamos malūnuose, elevatoriuose ir gyvenvietėse. Veisiasi palėpėse, sausuose ir šiltuose rūsiuose, lengvai laipioja medžių šakomis ir mūro sienomis, įveikia kitokias kliūtis.
Abiejų rūšių žiurkės labai vislios. Dauginasi ištisus metus, intensyviausiai pavasarį ir vasarą. Viena žiurkių pora per metus gali susilaukti kelių šimtų palikuonių.
Žiurkės platina ligas
Graužikai platina pasiutligę, grybelines ligas, žarnyno infekcijas, leptospirozę.
Leptospirozės bakterijos gyvena žiurkių kepenyse ir į aplinką patenka su šlapimu. Nustatyti, ar šia liga žmogus užsikrėtė per graužiką, sunku. Leptospiroze sergama visame pasaulyje. Lietuvoje buvo atvejų, kai, įtariama, nuo maisto su žiurkių šlapimu mirė keli žmonės.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė Lendrina Bumšteinienė sakė, kad centro darbuotojai iš skambinančiųjų skaičiaus sprendžia, jog mieste prasidėjo žiurkių antplūdis. "Žmonės teiraujasi, kur kreiptis, ką daryti. Pati savo kieme mačiau per gėlyną bėgančią žiurkę. Be to, gauname raportų iš ligoninių. Matome, kad daugiau žmonių serga graužikų nešiojamomis ligomis", – pasakojo L.Bumšteinienė.
Ji miestiečius ragina sandarinti angas, per kurias žiurkės gali patekti į patalpas. Be to, gyventojų bendrijoms pataria atlikti centralizuotą graužikų naikinimą.
"Sandėliukus patariu tvarkyti tik su pirštinėmis, nes įvairiomis ligomis galima užsikrėsti per žiurkių išmatas. Po darbų derėtų specialiomis priemonėmis dezinfekuotis rankas. Be to, būtina labai kruopščiai plauti daržoves ir vaisius. Nuo ligų galima gintis tik švara", – atkreipė dėmesį L.Bumšteinienė.
Naujausi komentarai