„Mums, kultūros darbuotojams, sudėtinga dirbti kariuomenės stiliumi“, – apie darbo sąlygas prabilo ilgametis Karo muziejaus darbuotojas Algis Morkūnas. Kolegos jam pritarė: ėmus vadovauti kariškiui, muziejus virsta kariniu daliniu.

Kariškas vadovavimas

„Mūsų direktorius atėjęs iš kariuomenės. Jis negali suvokti, kad muziejus yra kultūros įstaiga, o ne kariuomenės vienetas“, – apie slogią atmosferą Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje prabilo direktoriaus pavaduotojas dr. Steponas Gečas.

Prieš dvejus metus Vytauto Didžiojo karo muziejaus vadovo pareigas užėmė iki tol Karo medicinos tarnybai vadovavęs pulkininkas Kęstutis Kuršelis. Krašto apsaugos sistemoje K.Kuršelis buvo išdirbęs 20 metų.

Jo laimėtą konkursą muziejaus direktoriaus pareigoms užimti darbuotojai prisimena kaip košmarą. „Buvęs miškininkas ir karininkas nurungė profesorių istoriką Valdą Rakutį“, – dabartinio direktoriaus kompetencija abejojo muziejaus bibliotekos vadovė Kristina Čepkauskienė.

Per dvejus metus direktorius K.Kuršelis sugebėjo įtikinti ilgamečius muziejininkus, kad Krašto apsaugos ministerijos pavaldume atsidūręs muziejus tapo vienas iš daugelio kariuomenės dalinių.

Per šventes užtrenktos durys

Pernai Kovo 11-ąją, Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Vytauto Didžiojo karo muziejus nedirbo. Ta diena pagal darbo grafiką muziejuje buvo laisvadienis. „Tokią dieną reikia mokėti dvigubą atlyginimą darbuotojams“, – sprendimą užverti lankytojams duris motyvavo muziejaus direktorius pulkininkas K.Kuršelis.

„Mums muziejus asocijuojasi su Lietuvos nepriklausomybe. Kaip tokią dieną muziejus gali nedirbti?!“ – retoriškai klausė darbuotojai, įsitikinę, kad moralinė Vytauto Didžiojo karo muziejaus pareiga – Nepriklausomybės atkūrimo dieną kviesti visuomenę ir pasakoti lankytojams apie šią svarbią Lietuvai datą.

Gali būti, kad muziejaus durys liks užvertos ir per šiemetę šventę. Ji bus pirmadienį, o pirmadienis muziejuje – laisva diena.

Priminus apie moralinius muziejaus įsipareigojimus visuomenei, pulkininkas K.Kuršelis atsilošė kėdėje: „Na, galima bus pagalvoti.“

Įkūrė profsąjungą

Direktoriaus požiūris į Nepriklausomybės atkūrimo dieną – tik viena iš nedaugelio detalių, kurios užkliūva 20, 30, beveik 40 metų muziejuje išdirbusiems specialistams. Šios profesijos darbo stažas kelia muziejininko vertę.

Ilgamečiai darbuotojai, neapsikentę karinio vadovavimo, susibūrė į profsąjungą. Kol kas ji vienija 20 muziejaus darbuotojų.

„Jis yra diletantas ir nesupranta muziejininko darbo specifikos. Labai sunku ką nors paaiškinti žmogui, kuris nenori girdėti ir suprasti“, – atvirai klojo muziejaus bibliotekai vadovaujanti K.Čepkauskienė. Ji yra apdovanota Vyčio Kryžiaus ordinu už dalyvavimą Sausio 13-osios įvykiuose.

„Muziejus – ne privati bendrovė, čia šeimininkė yra valstybė, o jis elgiasi kaip šeimininkas“, – priekaištų direktoriui negailėjo bibliotekininkė.

Bibliotekos – nereikia?

K.Čepkauskienei pavyko išsikovoti, kad biblioteka nebūtų iškelta į kitas, bibliotekai nepritaikytas patalpas. Vis dėlto šis jos laimėjimas, ko gero, laikinas.

„Kiekvienas save gerbiantis muziejus turi biblioteką. O direktorius vaikščiojo ir siūlė kitiems muziejams perimti mūsų biblioteką“, – stebėjosi K.Čepkauskienė.

Moteris pabrėžė, kad biblioteka buvo kaupiama 90 metų – žmonės rinko karines tarpukario knygas, XVIII a. knygas ir kitą bibliotekoje sukauptą lobyną. Visa, kas sukaupta, yra didžiulė vertybė.

„Direktoriai ateina ir išeina, o kultūros vertybės lieka“, – muziejaus turtą gynė K.Čepkauskienė.

Motyvuoti nesiteikia

Muziejininkai „Kauno dienai“ atvirai pasakojo apie savo skaudulius. Paskutinysis direktoriaus K.Kuršelio sumanymas – darbuotojus perkelti iš vienų kabinetų į kitus.

„Direktorius įsivaizduoja, kad muziejininkui užtenka stalo ir kompiuterio, o eksponatus, su kuriais muziejininkas dirba, galima laikyti bet kur“, – vadovo užmojus kritikavo Naujausių laikų skyriaus specialistas Algis Morkūnas.

Pasak muziejininkų, aiškaus motyvo, kodėl darbuotojams reikia kurtis naujose vietose, direktorius nenurodė.

Pasipriešinus kai kurių skyrių specialistams, jiems buvo leista į naująsias darbo vietas persikelti spintas, pilnas eksponatų.

Liepa numatyti nenumatoma

Muziejininkų darbas yra specifinis. Viename pokalbyje su daktaro laipsnį apsigynusia darbuotoja direktorius pareiškė, kad nepakeičiamų žmonių nėra, o kompetencija įgyjama. Gal ir taip, tačiau specialistai tikina, kad muziejininku tampama po mažiausiai penkerių metų.

Jie per dešimtmečius savo darbo stažo subūrę talkininkų, kurie po truputėlį neša eksponatus. Taip pamažu muziejininkas sudėlioja atitinkamo laikotarpio paveikslą.

„Mūsų reikalaujama surašyti savaitės darbų planus, ataskaitas. Šiame darbe tai sunkiai įgyvendinama“, – specifiką aiškino A.Morkūnas.

Vienam eksponatui aprašyti muziejininkas gali užtrukti keletą valandų, kitam prireikia kelių dienų ar net savaičių. Žmonių, kurie atneša muziejui eksponatų, vizitų negalima numatyti.

Pasijuto izoliuoti

Muziejininkai prabilo apie skauduliu virtusį bendravimą su kitais muziejais. „Buvo Muziejų metai. Mes savo muziejuje to net neminėjome“, – neslėpė Karo muziejaus darbuotojai.

Su kitais muziejais jie priversti bendrauti tik savaitgaliais. Pasak darbuotjų, direktoriui tai atrodo nereikalinga.

Specialistai pastebėjo, kad nutrūko Vytauto Didžiojo karo muziejaus bendravimas ir su Europos muziejais, universitetais. Darbuotojai nebevažinėja į konferencijas. Dažnai direktorių reikia įtikinėti surengti vieną ar kitą ekspoziciją.

Ilgamečiai darbuotojai atskleidė ir keistas priedų prie atlyginimų dalybas. Esą pernai 60 proc. priedus prie atlyginimų gavo neseniai, jau vadovaujant K.Kuršeliui, pradėję dirbti viešųjų pirkimų organizavimo specialistai, finansų ir personalo skyriaus specialistai. Muziejininkai priedų negavo.

Direktorius: moku vadovauti

Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius K.Kuršelis nenustebo paklaustas apie nesusikalbėjimą su darbuotojais.

„Čia tik kelių žmonių problema. Jie žiūri į savąjį “aš„ ir nieko daugiau“, – ramiai dėstė kritikuojamas vadovas. Jis aiškino, kad muziejuje yra 91 etatas. Kritikuojamas sumanymas darbuotojus iš vienų kabinetų perkelti į kitus tėra jo noras kiekvienam suskurti darbo vietą.

„Aš pasiekiau, kad jie ateitų į darbą, siekiu, kad jie darbe dar ir dirbtų. Tam ir reikalingos ataskaitos“, – muziejininkams nepatinkantį vadovo darbo stilių argumentavo K.Kuršelis.

„Muziejus sustingo nepriklausomybės priešaušryje, o aš noriu pasiekti šiandieną“, – aiškino K.Kuršelis.

Paklaustas, ar jo kompetencijos pakanka vadovauti šiam unikaliam muziejui, K.Kuršelis atrėžė: „Aš laimėjau konkursą. Aš 12 metų vadovavau viešosioms įstaigoms.“

„Karinėms?“ – pasitikslino „Kauno diena“. „Jos visos, kaip ir muziejus, yra viešosios įstaigos“, – į skirtingų veiklų specifikos analizę nesileido direktorius K.Kuršelis.

Asta Galdikaitė

Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamento patarėja

Vytauto Didžiojo karo muziejuje tarp darbuotojų ir direktoriaus konflikto nėra. Tik keli darbuotojai yra nepatenkinti muziejuje atliktais struktūriniais pokyčiais. 2012 m. buvo atliktas muziejaus veiklos, finansų ir resursų vidaus auditas. Remiantis audito išvadomis ir įgyvendinat Vyriausybės nuostatas dėl vadovaujančio ir nevadovaujančio personalo proporcijų, muziejuje buvo įgyvendinta nauja organizacinė struktūra, kurią patvirtino muziejaus direktorius Krašto apsaugos ministro įsakymu. Dėl šio pertvarkymo nė vienas muziejaus darbuotojas nebuvo atleistas, jie perkelti į naujas darbo vietas, aprūpintas baldais, kompiuterine ir organizacine technika pagal darbo vietos specifiką, darbo kodekso reikalavimus ir higienos normas. Darbuotojų darbo užmokestis išliko nepakitęs.

Nei Karo muziejaus direktorius, nei Krašto apsaugos ministerija jokių oficialių skundų dėl šios pertvarkos ar muziejaus veiklos nėra gavusi. Nuo praėjusių metų muziejuje veikia profesinė darbuotojų sąjunga, į kurią muziejaus darbuotojai gali kreiptis, jei mano, kad jų teisės yra pažeidžiamos.