Kaune elektrinę nori statyti ir suomiai

Kauno valdžia sulaukė trijų pasiūlymų statyti mieste naują elektrinę, tačiau kol kas nežinia, koks variantas bus pasirinktas ir kiek ateityje už šildymą mokės kauniečiai.

Prasideda interesų kova

"Kol kas viskas yra tik svarstymų stadijoje. Jokių sprendimų projektų neparengta, sprendimų nepriimta", – tikino meras Andrius Kupčinskas, paklaustas, kaip vertina suomių bendrovės pasiūlymą statyti naują elektrinę Kaune.

Suomių valdoma bendrovė "Fortum Heat Lietuva" nori statyti naują termofikacijos elektrinę, kūrenamą biokuru ir durpėmis, dabartinės Petrašiūnų elektrinės teritorijoje. Investuotojai savivaldybės kontroliuojamai "Kauno energijai" siūlo steigti bendrą įmonę ir kartu valdyti naują elektrinę.

"Šis pasiūlymas nagrinėtinas. Kalbėjau apie tai su energetikos ministru, užsiminiau premjerui. Tam reikėtų politinio pritarimo", – aiškino A.Kupčinskas.

Anot jo, praėjusią savaitę sulaukta panašaus pasiūlymo ir iš estų. Kaune apsilankęs naujasis Estijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Tiitas Naberis ir su juo atvykę "Estijos energijos" atstovai domėjosi Kauno energetikos ūkiu, komunalinių atliekų tvarkymu, centralizuoto šildymo sektoriaus plėtra. Estai išreiškė norą investuoti atliekų perdirbimo ir deginimo bei energijos gamybos sektoriuose.

Apie "Gazpromo" ketinimus investuoti 1 mlrd. litų ir statyti naują elektrinę Kauno termofikacijos elektrinės teritorijoje kalbama jau ne pirmus metus. Tuo rūpinasi specialiai įkurta įmonė "Kauno elektrinė". "Kauno energijai" taip pat siūloma tapti šios naujos elektrinės dalininke.

Miestas pinigų neturės

"Esame gavę "Kauno elektrinės" direktoriaus Rimanto Stonio raštą, bet vertiname jį rezervuotai. Tai dar labiau didintų priklausomybę nuo vieno tiekėjo", – tikino A.Kupčinskas.

"Kauno energija" sutartimi yra įsipareigojusi iki 2018 m. ne mažiau kaip 80 proc. energijos pirkti iš "Gazpromo" valdomos Kauno termofikacijos elektrinės. Pastaroji planuoja, kad nauja 350 megavatų(MW) galios elektrinė KTE teritorijoje galėtų iškilti iki 2018 m.

A.Kupčinsko teigimu, miestui būtina ieškoti alternatyvių energijos tiekėjų, nes ir toliau pirkti 80 proc. energijos iš to paties tiekėjo būtų neperspektyvu.

"Pats miestas artimiausiu metu neturės lėšų elektrinei statyti, todėl mus domina perspektyvūs investuotojai", – neslėpė miesto vadovas. Jis atkreipė dėmesį, kad netrukus bus apsispręsta dėl atliekų tvarkymo būdo regione. Jeigu bus nuspręsta atliekas deginti, atliekų deginimo įmonė taptų dar vienu alternatyviu energijos tiekėju.

Bendrovei "Fortum Heat Lietuva" miesto valdžia kol kas nedavė jokio atsakymo. Nors pasiūlyme pristatomas planuojamos elektrinės galingumas, investicijų suma, siūlymai, kiek procentų akcijų galėtų valdyti "Kauno energija", meras jį pavadino nekonkrečiu.

Domina atliekų deginimas

"Dar per anksti ką nors komentuoti, todėl noriu susilaikyti nuo bet kokių pasisakymų", – buvo nešnekus "Fortum Heat Lietuva" generalinis direktorius Vitalijus Žuta.

Anot jo, pirmiausia reikia sulaukti miesto valdžios pozicijos regiono atliekų tvarkymo klausimu. V.Žuta prasitarė, jog neatmetama galimybė svarstyti ne tik biomasės, bet ir atliekų deginimo perspektyvą.

"Fortum" skelbiasi esanti viena didžiausių bendrovių, taikančių ekologiškas kogeneracines technologijas. Ši bendrovė taip pat gamina energiją iš atliekų ir pirmauja Šiaurės šalyse.

Šį rudenį "Fortum Heat Lietuva" planuoja pradėti naujos elektrinės statybą Klaipėdoje. Skelbiama, kad į ją bus investuota apie 140 mln. eurų. Šiuo metu sutarta dėl naujos įrangos pirkimo, o elektrinė turėtų pradėti veikti 2013 m. sausį.

Žadama, kad 50 MW šilumos elektrinė parduos "Klaipėdos energijai", o 20 MW elektros energijos tiektų į šalies elektros tinklus.

Petrašiūnų elektrinė reikalinga?

"Fortum" galėtų investuoti Kaune ir be "Kauno energijos". Petrašiūnų elektrinė mums patiems reikalinga, nes turime miestui užtikrinti 30 proc. energijos rezervą", – pareiškė "Kauno energijos " valdybos pirmininkas Vytautas Mikaila.

Jis gana kritiškai įvertino suomių bendrovės pasiūlymą kartu statyti elektrinę Petrašiūnuose. V.Mikaila pokalbį, kuriame dalyvavo du "Fortum Heat Lietuva" atstovai, pavadino nekonstruktyviu. Jam užkliuvo tai, jog galimi investuotojai net kelis kartus užsiminė apie būtinybę priimti politinį sprendimą šiuo klausimu. "Mes nepriimame politinių sprendimų, todėl jokio atsakymo šios bendrovės atstovams nepateikėme", – tvirtino "Kauno energijos" valdybos pirmininkas.

Anot V.Mikailos, valdybos nariams nepatiko pasiūlyme įvardytos investicijų sumos ir siūlymas valdyti 30 proc. naujos elektrinės akcijų. "Už tą 30 proc. mes galime pastatyti elektrinę ir be jų", – įsitikinęs valdybos pirmininkas.

Vis dėlto, V.Mikaila pripažįsta, kad suomių atėjimas į Kauną energetikos srityje būtų pozityvus žingsnis, skatinantis konkurenciją.

Ką siūlo suomiai?

Esamoje Petrašiūnų elektrinės (arba kitoje tinkamoje) vietoje įrengti naują apie 30 MW elektrinio ir 60 MW šiluminio galingumo elektrinę, kūrenamą biokuru ir durpėmis. "Fortum Heat Lietuva" elektrinė šilumos energiją tiektų "Kauno energijai", o elektros energiją parduotų elektros tinklų įmonei. "Fortum Heat Lietuva" valdytų 70 proc., "Kauno energija" – 30 proc. elektrinės akcijų. Pagal akcijų pasidalijimą "Kauno energija" turėtų investuoti 28,5 mln. eurų. Visa investicija į statybas siektų apie 95 mln. eurų. Žadama, kad naujos elektrinės gaminama šiluma galėtų kainuoti bent jau 10 proc. mažiau nei dabar. Mažėtų priklausomybė nuo importuojamų dujų.