Premjeras Andrius Kubiliaus ketvirtadienį pranešė, kad pradedame kopti iš krizės duobės. Didesnė dalis kauniečių greitų teigiamų pokyčių kasdieniame gyvenime nesitiki.

Šviesa tunelio gale

Per Vyriausybės valandą A.Kubilius visuomenei pranešė, kad Lietuvai pavyko suvaldyti blogus makrofinansinius ir makroekonominius reiškinius ir bendros tendencijos yra neblogos.

"Galime suvaldyti finansų krizės poveikį mūsų valstybės finansams, atgauti pasitikėjimą tarptautinėse rinkose. Tai nereiškia, kad žmonių gyvenimas Lietuvoje birželį bus geresnis, tai reiškia, kad gerėja šalies finansinė padėtis", – premjero žodžius perpasakojo jo patarėjas ryšiams su visuomene Ridas Jasiulionis.

Esą tokias išvadas daryti galima pažvelgus į vadinamąjį kredito rizikos apsikeitimo sandorių dydį, kuris birželį gali grįžti prie buvusio praėjusių metų rugsėjį. Gerėjanti valstybės finansinė padėtis yra pirmas žingsnis paprastų žmonių gyvenimo gerėjimo link.

"Jeigu pastarųjų trijų mėnesių indekso mažėjimo tendencija nesikeis, birželį jis pasieks prieškrizinį lygį. Tai reikštų, kad užsienio investuotojų nuomonė krizę esame suvaldę", – kalbėjo R.Jasiulionis.

Krizę pajuto dauguma

Visuomenės nuomonės tyrimų centro "Vilmorus" atikta apklausa, kurioje dalyvavo tūkstantis respondentų, parodė, kad 82 proc. apklaustųjų asmeniškai pajuto ekonominės krizės pasekmes. Pasunkėjusiu gyvenimu labiau skundėsi kauniečiai (86 proc.) negu vilniečiai (71 proc.). Apklausa rodo, kad krizė asmeniškai labiausiai palietė bedarbius ir solidesnio amžiaus žmones.

Pusei apklaustųjų sumažėjo atlyginimas, pensijos ir kitos pajamos. Sunkmečiu 66 proc. sumažėjo namų ūkių pajamos.

84 proc. respondentų pajuto kainų kilimą: brangimu skundėsi 90 proc. rajonų gyventojų ir 68 proc. vilniečių. 69 proc. respondentų teigė ėmę taupyti maistui, 51 proc. mažiau naudojasi transportu, 70 proc. nurodė, kad tapo nesaugiau. 76 proc. dirbančiųjų bijo netekti darbo.

Į atvirą klausimą "O gal galite nurodyti teigiamas krizės pasekmes?" 11 proc. nurodė, kad krizė išmokys taupumo, 5 proc. – patinka išpardavimai ir akcijos, 3 proc. – sumažėjo nekilnojamojo turto kainos, 3 proc. – žmonės atsigręš į tikrąsias vertybes.

"Vilmorus" direktorius Vladas Gaidys mano, kad vilniečius krizė palietė mažiau, nes ten telkiasi didžioji šalies biurokratijos dalis. Nerimą jam kelia priešpensinio amžiaus gyventojų padėties – jie, apklausos duomenimis, gyvena prasčiausiai.

Taupo ir maistui

Pasiteiravę Laisvės alėjos praeivių, ar jie pajuto krizės pasekmes, dažniausiai girdėjome teigiamus atsakymus. Vieni kauniečiai teigė, kad ėmė mažiau išlaidauti, kiti – rinktis pigesnes prekes, tretiems nepakanka pajamų būtiniausiems poreikiams tenkinti.

"Nėra kur taupyti, jau visas išlaidas peržiūrėjome, ko galėjome, atsisakėme. Labiausiai gaila, kad nebegaliu taip dažnai eiti į teatrą. Dar pernai į spektaklius eidavau du kartus per mėnesį", – guodėsi 50 m. buhalterė Rūta Noreikienė. Jos pajamos sausį sumažėjo 70 proc. Dėl krizės moteris turėjo peržiūrėti ir šeimos pietų stalą – dabar jis kuklesnis. Be to, kaunietė rečiau naudojasi viešojo transporto paslaugomis, daugiau vaikšto pėsčiomis, o drabužius ėmė pirkti turguje.

Atidžiau pirkinius į krepšelį parduotuvėje deda ir inžinierius Arvydas Orlauskas. Dabar vyrui svarbiausias kriterijus renkantis maisto produktą yra kaina.

Kaunietis Zenonas Krištupaitis pasakojo, kad iš pensijos pats išgyventi negalėtų. Kai kurias išlaidas, pavyzdžiui, mokesčius už komunalines paslaugas, sumoka sūnus.

Stasys Šliukaitis

Esu piktas, nes niekas manęs neklausė, ar noriu uždirbti mažiau. Ėmė ir sumažino algą 50 proc. Iš penkių darbo dienų turiu dirbti tik tris. Iki krizės uždirbdavau 2,5 tūkst. litų, o dabar – 1,1 tūkst. Nepajėgdamas vykdyti įsipareigojimų ir tinkamai rūpintis šeima, atsisakiau kai kurių ydų. Prieš dvi savaites mečiau rūkyti ir dabar galiu padėti dukrai sumokėti už vieno vaiko darželį, o kitam – duoti pietums mokykloje. Prie sunkumų esu įpratęs, gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Nuo nepriklausomybės atgavimo asmeniškai išgyvenu jau gal ketvirtą ar penktą krizę ir iš kiekvienos kažko pasimokau.

Algirdas Rauduvė

Vyriausybės rekomendacijas veržtis diržus girdėjau, bet to nedariau. Natūraliai šeimoje pradėjome labiau taupyti. Jeigu nusiperkame duonos, kito kepalo neperkame, kol nesuvalgome viso. Kai riekiu duoną, tai atsipjaunu tik tiek, kiek tikrai suvalgysiu. Tokiu požiūriu vadovaujamės visose srityse, todėl kol kas viskam pakanka. Premjero prognozes apie krizės pabaigą vertinu teigiamai ir laukiu, kada sunkmetis baigsis.

Jolita Martinaitytė

Jokių pajamų negaunu. Gyvenu iš tėvų kišenės, todėl turiu dar labiau taupyti. Tenka mokėti už mokslą kas semestrą po 500 litų. Anksčiau dažniau nusipirkdavau naują drabužį, o dabar jau nepatogu tėvų prašyti pinigų tokiems dalykams, nes žinau, kad visiems sunku.