"Suvarė kaip gyvulių bandą ir uždarė", – piktinosi vakar anksti rytą į Dubliną ketinę skristi "Ryanair" keleiviai. Dėl atidėto skrydžio išvykimo salėje jiems teko praleisti apie 7 val.

Perspėjo niekur neiti

Daugelis nemiegoję, kai kurie nevalgę karšto maisto. Tokiomis sąlygomis Kauno oro uoste keli šimtai keleivių laukė pusdieniui atidėto skrydžio į Airijos sostinę.

Jei ne viltį praradusios panevėžietės skambutis "Kauno dienai", keleivių įniršis, ko gero, būtų buvęs dar didesnis. Žurnalistams pradėjus atakuoti oro uosto atstovus, ankštoje išvykimo salėje, pasak skambinusios moters, buvo pasirūpinta vėdinimu. Be to, keleiviams suteikta galimybė pavalgyti kavinėje.

Panevėžietė pasakojo, kad oro uosto darbuotojai perspėjo, jog, palikę išvykimo salę, jie į tą patį skrydį grįžti nebegalės. Dalis keleivių, išgirdę, kad teks laukti iki pietų, iškart nusprendė netęsti kelionės.

Vengė aiškinti

Ką nuo 6 val. ryto išvykimo salėje veikė likę žmonės, žurnalistams pamatyti nepavyko. "Jūs keleiviai? Jei ne, toliau eiti negalite", - atrėžė darbuotoja prie posto, pro kurį įleidžiami skrydžiui besiregistruojantys žmonės, ir nusiuntė kalbėtis į "kasą". Čia dvi darbuotojos nustebusiais žvilgsniais klausė, ko apskritai reikia žurnalistams.

"Užsiregistravę skrydžiui išeiti iš išvykimo salės keleiviai negali, nebent nusprendžia nebeskristi. Jei juos visus paleisime, kaip paskui juos sugaudysime? Juk tikslaus skrydžio laiko nežinome", – užtikrintai aiškino jauna moteris.

Paklausta, ar toks yra orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonės "Litcargus" paaiškinimas, ji tučtuojau atkirto, kad nėra įgaliota nieko komentuoti ir jos cituoti negalima. Po keliolikos minučių pasirodžiusi kita jauna moteris raportavo: "Atsakymas vienas. Nekomentuojame. Jei norite, bendraukite su oro uosto direktoriumi."

"Litcargus" vadovo telefono numerio neprisistačiusi darbuotoja pasiūlė ieškoti internete. Paprašyta visgi surasti būdą, kaip susisiekti su jos vadovu, ji padiktavo laidinio telefono numerį Vilniuje. Vos surinkus šį numerį įsijungė fakso aparatas.

Žurnalistų turimas vienas mobiliojo telefono numeris, atrodo, turėjo vainikuoti visus nesėkmingus ligšiolinius pokalbius. Jis priklauso Linui Vaškiui, kuris "Litcargus" interneto svetainėje pristatomas kaip generalinio direktoriaus pavaduotojas komercijai ir Kauno padalinio vadovas. Tačiau šis pašnekovas atsakė esantis kitame mieste ir esą Kauno oro uoste iškilusios problemos nėra jo darbo sritis.

"Žurnalistams mobiliųjų telefonų numerių nedaliju", – pareiškė jis, paprašytas duoti kito atsakingo žmogaus telefono numerį.

Skundus prilygino išsišokimams

Kauno oro uosto vadovas Arijandas Šliūpas vakar buvo išvykęs į Olandiją, tačiau tikino, kad tokia situacija, kai keleiviams neleidžiama išeiti iš išvykimo salės, yra neįmanoma: "Jei lėktuvas dėl kažkokių priežasčių neišskrido, nemanyčiau, kad teiginys "įkalinimas oro uoste" yra logiškas. Tikrai manau, kad visiems yra galimybė išeiti. Teiginiai apie "įkalinimą" yra tik tam tikrų žmonių išsišokimai."

A.Šliūpas išsamesnio komentaro patarė kreiptis į atsakingą oro uosto darbuoją. Pastaroji kategoriškai atsisakė pristatyti ir tikino, kad keleiviai esą pernelyg dramatizavo situaciją.

Pasak jos, lėktuvas į Dubliną nepakilo dėl techninių kliūčių, kurių įvardyti ji negalėjo. Kadangi 6.30 val. turėjęs įvykti skrydis atidėtas iki 13.20 val., pasak pašnekovės, keleiviai buvo išleisti iš laukimo salės.

"Niekas jų varu nelaiko. Jiems suteiktos kelios galimybės: arba susigrąžinti už bilietus sumokėtus pinigus, arba pasikeisti bilietą skristi kitą dieną, arba laukti skrydžio", – kalbėjo oro uosto atstovė. Jos žiniomis, dauguma keleivių liko laukti skrydžio oro uosto patalpose.

Kaip "Kauno dieną" informavo "Ryanair" pardavimų ir rinkodaros vadovas Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Centrinėje bei Rytų Europoje Laszlo Tamas, buvo laukiama, kad skraidinti keleivių atskris papildomas lėktuvas iš Dublino. Kaip ir žadėta, 13.20 val. apie 200 keleivių jau sėdėjo lėktuve.

Civilinės aviacijos administracijos vadovas Kęstutis Auryla:

Keleiviai, net ir užsiregistravę, yra laisvi. Be abejonės, vadinamojoje sterilioje zonoje keleiviai yra suvaržyti. Tačiau žinodami, kad išvykimo laikas atidėtas konkrečiam laikui, jie gali išeiti iš salės, iš oro uosto teritorijos. Norint vėl patekti į išvykimo salę, iš naujo reikia pereiti tas pačias procedūras – registraciją ir aviacijos saugos patikrą. Keleivis, išėjęs iš oro uosto rizikuoja, ar suspės į lėktuvą. Mūsų specialistai pasiaiškins, kas šio skrydžio į Dubliną keleiviams neleido palikti išvykimo salės ir vėliau sugrįžti.

Suprantama, kad oro uosto darbuotojams daug mažiau darbo, kai keleiviai procedūras pereina tik vieną kartą. ES teisės aktai numato, kad jei skrydis užlaikomas ilgiau nei 4 valandas, oro bendrovė privalo pasirūpinti keleivių maitinimu. Taip pat keleiviams turi būti suteikta galimybė pasinaudoti internetu. Teisė rūkyti yra realizuota bemaž visuose Europos oro uostuose, yra įrengtos specialios rūkymo kabinos. Vilniaus oro uoste tokia yra, Kauno oro uoste irgi turėtų būti. Jei keleivis skrenda su persėdimu ir dėl sulaikomo skrydžio pavėluoja į kitą lėktuvą, su tuo susijusias išlaidas turi padengti oro bendrovė, kurios lėktuvas neišskrido laiku. Oro bendrovės privalo informuoti keleivius apie jų teises pačiame oro uoste.

Keleivė Laima iš Panevėžio:

Ruošdamasi skristi, kėliausi 2 val. – po pustrečios valandos turėjau būti Karmėlavoje. Daug žmonių suvažiavę iš kitų miestų, beveik nemiegoję. Viena šeima atvyko iš Daugpilio, nemoka kalbėti nei lietuviškai, nei angliškai. Jiems buvau vertėja, nes oro uosto darbuotojai rusiškai nekalba. Apie 11 val. skaniai papietavome, nors teko ir primokėti. Dešrelių, sriubos, kibinų, sumuštinių kaipmat neliko. Karšto maisto visiems neužteko, daug kas sotinosi šaltais užkandžiais. Jaunos mamos skundėsi, kad vaikams nebuvo ką duoti, nebent šokoladą, o vaikų iki 5 metų lėktuve buvo tikrai nemažai. Daugelis keleivių buvo labai pasipiktinę – oro uosto darbuotojai iš pat pradžių žinojo, kad lėktuvas skrydžiui neparengtas ir vis tiek visus suvarė į uždarą patalpą, kurioje trūko oro. Daugelis žmonių kreipėsi į salėje dirbančias mergaites, jos davė tik vieną atsakymą: "Techninės kliūtys." Daugiau jokių paaiškinimų. Vėliau tik vieni per kitus sužinojome, kad iš Dublino atskrenda kitas lėktuvas. Vienas vyras turėjo skristi su persėdimu ir pavėlavo į kitą lėktuvą. Jis labai brangiai pirko naują bilietą, nes trūks plyš turėjo būti numatytoje vietoje, ir patyrė didelių nuostolių. Kiekvienas keleivis galėtų papasakoti, kokių nepatogumų teko ištverti. Tualetai keleiviams buvo prieinami, bet jie prirūkyti, nes neįrengtas rūkomasis.

Emigravęs marijampolietis Arvydas:

Suprantu, kad lėktuvai lūžta, kad būna nepalankios skrydžiui oro sąlygos. Tik nesuprantu, kodėl mus suvijo į tą salę, jei žinojo, kad lėktuvo nėra? Galėjo apie tai pranešti. Mes, emigrantai, nesame vargšai, papietauti galime ir už savo pinigus, bet vis tiek kainos oro uosto kavinėje šokiravo. Trys riekutės duonos – 7 litai, sumuštinis – 8 litai. Aš rūkantis, o parūkyti nėra kur. Būčiau primokėjęs, kad tik būčiau laiku išskridęs, nes tą pačią dieną turėjau būti darbe. Kils problemų.