Miesto tarybos nariui Valiui Venslovui Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių agentams teko papasakoti apie savo santykius su susikompromitavusiu Kauno prokuroru Juozu Bagdonavičiumi. Tai ne paskutinis politiko pasimatymas su pareigūnais. Baigiamieji taškai dedami kitoje byloje, kurioje įtarimai gali būti pareikšti pačiam V.Venslovui.

Medžioklės draugai

Šiaulių pareigūnai tęsia ikiteisminį tyrimą dėl Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J.Bagdonavičiaus galbūt nusikalstamų veikų. Jis įkliuvo praėjusių metų pabaigoje. J.Bagdonavičiui pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu, kyšininkavimu. Būtent šioje byloje prieš porą savaičių buvo apklaustas ir miesto tarybos narys V.Venslovas.

„Apklaustas buvau kaip tarybos narys apie dabar nušalinto nuo pareigų prokuroro J.Bagdonavičiaus spaudimą, įtaką dėl vienokių ar kitokių jo atžvilgiu teigiamų sprendimų“, – tikino V.Venslovas.

V.Venslovas neslėpė ne vienus metus trunkančios draugystės su J.Bagdonavičiumi. „20 metų medžiojame tame pačiame klube“, – sakė V.Venslovas.

Naudinga draugystė?

„Kauno dienos“ šaltinių teigimu, prokuroras ir politikas galėjo ne tik kartu medžioti, bet ir aptarinėti abiem svarbius reikalus.

Prieš tapdamas Kauno miesto tarybos nariu, V.Venslovas vadovavo savivaldybės įmonei „Kauno gatvių apšvietimas“. Būtent Kauno apylinkės prokuratūroje, kurioje ir dirbo J.Bagdonavičius, atsidūrė su šia įmone susijusi byla.

Prokurorui J.Bagdonavičiui tuomet buvo svarbi medžioklės draugo V.Venslovo įtaka Kauno miesto taryboje. Politikai turėjo nuspręsti, ar bus atkurtos J.Bagdonavičiaus artimųjų teisės į žemės nuosavybę netoli apleisto stadiono Taikos prospekte.

Neatmetama galimybė, kad V.Venslovo ir J. Bagdonavičiaus „draugiškus pokalbius“ galėjo užfiksuoti prokurorą sekę pareigūnai. Todėl Kauno politikas ir sudomino Šiaulių pareigūnus.

Kauno vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis „Kauno dienai“ yra patvirtinęs, kad kai kurias bylas teko perduoti Marijampolės pareigūnams, kad jos būtų „ne prokuroro J.Bagdonavičiaus žinioje“.

Formuluojami kaltinimai

„Kauno gatvių apšvietimo“ bylą perdavus Marijampolės pareigūnams, ji sparčiai pajudėjo. „Vyksta ikiteisminis tyrimas. Rengiamės apklausoms, formuluojami kaltinimai, kurie bus pareikšti atsakingiems asmenims“, – išdėstė tyrimą organizuojantis ir kontroliuojantis Kauno apygardos prokuroras Haroldas Mulevičius.

Prokurorai narpliojo „Kauno gatvių apšvietimo“ veiklą 2010 m. Tuo laikotarpiu šiai bendrovei vadovavo V.Venslovas. 2011 m. pavasarį jis buvo išrinktas į Kauno miesto tarybą, todėl pagal įstatymų reikalavimus turėjo atsisakyti savivaldybės įmonės vadovo posto. Politikas bedarbiu netapo – bendrovėje „Kauno gatvių apšvietimas“ jis persėdo į technikos direktoriaus kėdę.

„Apie gatvių apšvietimo reikalus nieko negaliu komentuoti, nes nieko nežinau. Apklaustas nebuvau“, – juokais nuleido V.Venslovas.

Galimas iššvaistymas

Vis dėlto ant tyrėjų stalo guli specialistų išvados, kuriose nurodyti įvairūs pažeidimai. Pareigūnai tikisi, kad dar daugiau aiškumo atsiras, apklausus tuo laikotarpiu „dirbusius atsakingus asmenis“.

„Kol kas pirminiai įtarimai formuluojami dėl aplaidžios buhalterinės veiklos, tačiau tyrimo eigoje jie gali keistis“, – dėstė prokuroras. Neatmetama galimybė, kad gali būti pareikšti įtarimai ir dėl iššvaistymo.

Kur lemputės?

„Kauno diena“ rašė, kad įtarimai dėl neskaidrios „Kauno gatvių apšvietimo“ veiklos kilo, kai paaiškėjo, kad dokumentuose skiriasi skaičiai, kiek lempų mieste buvo pakeista, kiek jų saugoma sandėliuose. 2010 m. įmonės veiklos auditą atlikusiems kontrolieriams nepavyko išsiaiškinti, kiek senų apšvietimo stulpų priduota į metalo laužą ir kiek pajamų už tai gauta. Audito pateiktoje medžiagoje pažymima, kad iš bendrovėje esančių dokumentų to nustatyti neįmanoma.

Kontrolierius nustebino utilizuoti priduoti lempų kiekiai. 2010-aisiais „Kauno gatvių apšvietimas“ pridavė sunaikinti per 1 150 liuminescencinių lempų, nors bendrovėje nurašyta tik 70 tokių lempų. Dar plačiau užsimota naikinant aplinkai pavojingas gyvsidabrio lempas. Utilizuoti jų priduota daugiau kaip 2 600 vienetų, o mieste yra mažiau kaip 1 300 šviestuvų su tokiomis lempomis. Suabejota, ar tikrai miesto gatvėse šviestuvai galėjo būti pakeisti du kartus per metus, juolab kad nerasta tai patvirtinančių dokumentų.