Jei turite žemės Kaune, jums nepasisekė. Miesto valdžios sprendimu kauniečių žemė apmokestinta dvigubai didesniu tarifu nei Vilniaus ar Kauno rajono gyventojų. Kauniečiams žemės mokestis gali padidėti dešimt kartų.

Išskirtinis tarifas

Kauno miesto savivaldybės taryboje esantys politikai nusprendė, kad gyvenamųjų teritorijų ribose esantys sklypai turėtų būti apmokestinti 0,6 proc. dydžio tarifu. Kauno rajone šis tarifas yra dvigubai mažesnis – 0,3 proc. Todėl, pavyzdžiui, Kauno teritorijoje esančios Vaišvydavos gyventojai gali prakeikti tą dieną, kai dalis miestelio buvo prijungta prie Kauno miesto. Dėl prijungimo reali sklypų vertė nepadidėjo, bet nuo šiol už juos reikės mokėti dvigubai didesnį žemės mokestį.

„Mieste žemė tikrai vertingesnė, todėl lyginti miesto ir rajono nereikėtų. Lyginkite Kauną su Vilniumi, Klaipėda ir panašiais miestais“, – pasiūlė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

„Kauno diena“ pasinaudojo mero pasiūlymu ir išsiaiškino, kad vilniečiai, kaip ir Kauno rajono gyventojai, mokės dvigubai mažesniu tarifu nei kauniečiai – 0,3 proc. Klaipėdos politikai – taip pat gerokai mažesniu – 0,4 proc. tarifu.

A.Kupčinskas dėl kauniečių pečius užgriūsiančio išskirtinio dydžio tarifo visą bėdą suvertė savivaldybės Finansų skyriui.

„Taip, sprendimus priima politikai, bet sprendimų projektus rengia tarnautojai. Ne aš tuos procentus išgalvojau. Be to, šis klausimas buvo svarstomas tarybos komitetuose. Kažkodėl niekas jokių pastabų neturėjo“, – teisinosi meras.

Nuskriaudė ir verslininkus

A.Kupčinskas aiškino, kad politikai galvas labiausiai suko dėl to, kaip kuo didesniu tarifu apmokestinti nesitvarkančius apleistų sklypų nuomininkus. Neva todėl nežmoniško dydžio tarifas ir praslydo pro kauniečių išrinktų politikų akis. Sprendimo atšaukti negalima.

„Galiu tik apgailestauti“, – sakė meras.

Žemės mokesčio tarifu savivaldybės politikai „pamalonino“ ne tik juos išrinkusius kauniečius, bet ir verslininkus. Kauno miesto taryba nustatė 0,8 proc. tarifą komercinės paskirties žemei ir 1,2 proc. tarifą pramonės ir sandėliavimo paskirties žemei. Pavyzdžiui, Vilniuje šių paskirčių žemei taikomas tarifas tėra 0,4 proc.

„Mes tikėjomės, kad tarifas bus bent toks pat kaip Vilniuje, bet Kauno savivaldybė nepasikuklino ir nustatė triskart didesnį tarifą“, – stebėjosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius.

Už išskirtinio dydžio tarifus Kauno taryba pasisakė kone vienbalsiai. Iš dviejų dešimčių balsavusių politikų nė vienas nebalsavo prieš, keturi susilaikė, visi kiti – už.

Žemę išparduos

„Mes esame teisūs. Kažkiek mokestis padidės, bet ypatingos naštos neturėtų būti“, – svarstė savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius.

Dalis kauniečių su vedėju tikrai nesutiks. Mokesčio padidėjimą jiems reikės skaičiuoti kartais.

„Kiek? Mokėsime šešis kartus daugiau? Šakės. Kiek galima iš žmonių imti?“ – sužinojęs, kiek padidės žemės mokestis, pasipiktino Žaliakalnyje gyvenantis Bronius. Už 7 a sklypą kasmet kauniečio mokamas žemės mokestis siekdavo maždaug pusantro šimto litų. Nuo šių metų Broniui už žemę kasmet gali tekti pakloti šešiais kartais daugiau – beveik 900 litų.

„Mokėjome 250 litų, o dabar mokėsime apie tūkstantį. O ką daryti? O kas pinga? Išlieka tik stipriausi. Kas kietas, tegul atvažiuoja į Lietuvą ir pabando čia išgyventi“, – pokštavo Kleboniškyje gyvenantis Ovidijus Kažuta.

„Dalyje sklypo nebe bulves sodinsime, o ją parduosime. Laikyti žemės nebeapsimokės“, – svarstė taip pat Kleboniškyje 16 a žemės turintis Darius. Jo minčiai pritarė ir Žaliakalnyje gyvenanti Veronika.

„Reikės dalį žemės parduoti, nes toks mokestis bus per didelė našta“, – sakė moteris.

Žemės mokesčio pakelti nesugebantys kauniečiai žemei parduoti turės kelerius metus. Stengiantis išvengti šoko suplanuotas pereinamasis penkerių metų trukmės laikotarpis, per kurį mokestis už žemę kils pamažu, tad rudenį laukiančios sąskaitos už žemės mokestį kauniečiams didelio streso neturėtų sukelti.

Mokėdavome pagal derlingumą

Didelis žemės mokesčio padidėjimas neišvengiamas, nes nuo šių metų jis bus apskaičiuojamas vadovaujantis vidutine konkretaus sklypo rinkos verte, o ne iki šių metų naudota indeksuota verte.

„Nominali indeksuota vertė neturėjo nieko bendra su žemės verte. Ji buvo skaičiuojama pagal dar nuo sovietmečio naudotą metodiką, kurios pagrindinis komponentas – žemės derlingumas. Galima sakyti, kad sklypo vertė priklausė nuo to, kiek jame galima išauginti grūdinių kultūrų ar šakniagumbių. Taip išeidavo, kad Vilnius – pats nederlingiausias žemės sklypas, nes asfaltas ir trinkelės trukdo augti daržovėms. Šiek tiek gelbėjo keli pritaikyti koeficientai, tačiau vis tiek žemdirbystei palankiuose regionuose žemės vertė buvo didesnė nei miestuose“, – aiškino Registrų centro atstovas Aidas Petrošius.

Žemės sklypų vertė apskaičiuota vadovaujantis tam tikroje teritorijoje esančių sklypų pardavimo sandorių dydžiais ir specialiais palyginimo metodais. Jei gyventojai mano, kad jų žemė yra pervertinta ir dėl to jiems tenka mokėti daugiau žemės mokesčio, jie iki liepos gali pateikti savo užsakymu atliktą žemės sklypo vertinimą. Jei vertė skirsis bent penktadaliu, sklypo vertė bus pakeista.

Pasisekė gyvenantiesiems rajone

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje yra teritorijų, kurių gyventojai nuo šiol žemės mokesčio mokės daug mažiau, tačiau kai kur jis bus didesnis ne kelis, o keliolika kartų. Bene labiausiai mokesčio padidėjimą pajus didelių miestų priemiesčių gyventojai, nes miestiečių kraustymasis iš miesto į priemiesčius labai pakėlė žemės ūkio paskirties žemės vertę.

„Kai kur žemės ūkio paskirties žemės vertė išaugo nuo kelių iki keliasdešimties kartų. Todėl savivaldybėms ir duota teisė pačioms nustatyti tarifus. Kas geriau žino vietos ypatybes, nei vietos valdžia?“ – kalbėjo A.Petrošius.

Registrų centras nustatė žemės sklypų vertę, o kiek reikės mokėti mokesčių, leista apsispręsti savivaldybių taryboms, kurios ir nustatė tarifus. Todėl taip ir išėjo, kad Ringauduose gyvenančiam Povilui pasisekė, kad jis yra rajono, o ne Kauno miesto gyventojas. Iki šiol apie 30 litų žemės mokesčio kasmet mokėjęs vyras pagal naują tvarką turėtų atseikėti šešis kartus daugiau – 180 litų. Jei Ringaudai priklausytų Kauno miesto savivaldybei, mokestis jam išaugtų 12 kartų, iki 360 litų.

Pildo savivaldybės biudžetą

4,58 mln. litų – tiek žemės mokesčio pavidalu Kauno savivaldybė įplaukų gavo 2011 m.

4,13 mln. litų – tiek kauniečiai sumokėjo 2012 m.

5 mln. litų – tiek žemės mokesčio planuojama surinkti 2013 m.

Šaltinis: Kauno miesto savivaldybė

Žemės mokestis

Kokia yra gyventojo ar įmonės turimo sklypo mokestinė vertė (pagal kurią bus apskaičiuojamas 2013 m. žemės mokestis), galima sužinoti Registrų centro svetainėje suvedus savo žemės sklypo unikalų numerį.

Žinant savo sklypo mokestinę vertę, galima ir patiems apsiskaičiuoti, kiek reikės mokėti žemės mokesčio. Tai priklausys ir nuo žemės mokesčio tarifo, kuriuos tvirtina kiekviena savivaldybė atskirai ir kuriuos galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) svetainėje. Vėliau VMI svetainėje turėtų atsirasti skaičiuoklė, kuri padės lengvai suskaičiuoti gresiantį žemės mokestį su pereinamuoju laikotarpiu numatytomis lengvatomis.

Gyventojai gali pasikeisti savo žemės mokestinę vertę, jeigu jų netenkina Registrų centro nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės. Tam reikia kreiptis į Registrų centrą, kur galima pateikti mokesčių mokėtojų skundus dėl Registrų centro nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir prašymus žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų vertinimą. Šie skundai ir prašymai Registrų centrui gali būti teikiami iki šių metų liepos.

Masinis žemės vertinimas žemės mokestinei vertei apskaičiuoti turėtų būti atliekamas ne rečiau kaip kas penkeri metai.

Žemės mokestinei vertei skaičiuoti nustatytas penkerių metų pereinamasis laikotarpis, t. y. jei 2013 m. mokestiniu laikotarpiu žemės ploto vieneto (aro) mokestinė vertė padidėja, lyginant su 2012 m. mokestiniu laikotarpiu buvusia mokestine verte, tai iš 2013 m. mokestinės vertės atimama 80 proc. vertės padidėjimo (t. y. 80 proc. skirtumo, susidariusio tarp 2013 m. mokestiniu laikotarpiu nustatytos mokestinės vertės ir 2012 m. mokestiniu laikotarpiu buvusios mokestinės vertės), 2014 m. mokestiniu laikotarpiu atimama 60 proc. vertės padidėjimo, 2015 m. – 40 proc. ir 2016 m. – 20 proc.