Pereiti į pagrindinį turinį

Kaziuko mugėje totoriai švęs Novrūzą

2012-03-02 05:00
Kaziuko mugėje totoriai švęs Novrūzą
Kaziuko mugėje totoriai švęs Novrūzą / Jono Paršeliūno nuotr.

Nemėžio totorių bendruomenė šiemet nusprendė įsilieti į Kaziuko mugės linksmybių sūkurį. Totoriai gamins koldūnus ir linksmins publiką tradiciniais Novrūzo žaidimais.

Supažindins su paveldu

Musulmonų bendruomenė pasiryžo supažindinti mugės lankytojus su savo kultūriniu paveldu ir drauge paminėti Lietuvoje retai švenčiamą Novrūzą – pavasario atėjimo dieną. Vienas šventės organizatorių Nemėžio totorių bendruomenės pirmininkas Tairas Kuznecovas papasakojo, kad Kaziuko mugėje totoriai pasistengs savo tradicijomis sudominti kuo daugiau žmonių.

„Pirmus metus dalyvaujame, ir šiek tiek baisoka. Net nežinau, ar kada Kaziuko mugėje yra dalyvavę totoriai. Tačiau visus kviečiame apsilankyti. Pasistengsime, kad tikrai būtų linksma“, – kalbėjo T.Kuznecovas.

Gamins ir linksmins

Nemėžio bendruomenės pirmininkas teigė, kad didelis dėmesys mugėje bus skirtas totorių kulinariniam paveldui pristatyti. Retas lietuvis žino, kad kadaise dar XV a. pr. į Lietuvą atsikraustę totoriai su savimi atsigabeno nemažai originalių receptų ir išmokė vietos gyventojus gaminti plovą, rauginti agurkus, kepti beliašus, virti totorišką sriubą ir kepti šimtalapį.

„Turėsime dvi vietas tarp Onos bažnyčios ir stačiatikių cerkvės, pabandysime jas papuošti ir ant stalų patiekti visus gaminius“, – savaitgalio planais dalijosi T.Kuznecovas.

Be kulinarinio paveldo, totoriai taip pat pristatys ir knygų apie Nemėžio totorius.

Skatina tradicijų atgimimą

Lietuvos musulmonų bendrijos pirmininkas Aleksandras Beganskas pasidžiaugė, kad Nemėžio totoriai prisiminė šią 3 tūkst. metų senumo šventę. Pasak pašnekovo, tradiciškai ši diena Lietuvos musulmonų nėra minima, tačiau atskiroms bendruomenėms to daryti nedraudžiama.

„Ši diena sugrąžina mus į senus laikus, kai tiurkų gentys dar išpažino pagonybę. Pagal seną legendą žmonija buvo pasiklydusi ir staiga pasirodęs vilkas išvedė ją į saulėtą vietą. Tuomet žmonės džiaugėsi, ėmė linksmintis, šokti, dainuoti, gaminti šventinius valgius. Lietuvoje ši diena, bent kiek prisimenu, nebuvo minima, tačiau, jei kuri bendruomenė nusprendė ją paminėti, nieko bloga nematau. Viskas, kas skatina žmonių bendravimą, yra gerai“, – dėstė A.Beganskas.

Tai, pasak pašnekovo, kažkas panašaus į lietuviškas Užgavėnes ir visiškai nesusiję su religija. „Sutikdami Novrūzą žmonės rengiasi nacionaliniais drabužiais, prie laužų organizuoja šokius, dainuoja, rungiasi“, – teigė A.Beganskas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų