Likus vos savaitei iki paraiškų teikimo rengti tradicinę Kaziuko mugę termino pabaigos pretendentų šiai užduočiai atlikti nėra. Net ilgametis Kaziuko mugės organizatorius Vytenis Urba imtis atsakomybės šiemet nesiryžta.

Rizikuoti – per drąsu

Prie Kaziuko mugės vairo V.Urba stovėjo aštuonerius metus be pertraukos. Mugės programos pristatymas vargiai įsivaizduojamas be tradicinių V.Urbos pietų su paspirgintais didžkukuliais ir vėdarais. Tačiau šiemet viskas gali būti kitaip.

"Neturime finansinių pajėgumų. Dar galvojame, skaičiuojame, bet prognozės pesimistinės", – dienraščiui atvirai prisipažino V.Urba.

Užeigos "Marceliukės klėtis" šeimininkas neslėpė: ekonominis sunkmetis palietė ir jo restoranų verslą.

"Pagal maitinimo įstaigų rezultatus ir tai, kaip jie krinta, nelabai yra prošvaisčių per šventę uždirbti, o rizikuoti ar likti visiems skolingam nesinori", – aiškino V.Urba.

Rėmėjai atgręžė nugarą

Iki šiol Kaziuko mugei organizuoti Vilniaus savivaldybė lėšų neskirdavo. Dalį reikalingo biudžeto organizatoriai susirinkdavo iš rėmėjų, dar šiek tiek – iš nuomos mokesčio už prekyvietes. Organizacinį vargą V.Urbai atpirkdavo neblogas uždarbis iš maitinimo per mugę.

"Prekyba užkandžiais – mūsų "arkliukas". Deja, dabar padėtis prasta. Kolegos pasidalijo prekybos patirtimi prie ledo aikštelės Rotušės aikštėje. Potencialių pirkėjų taip smarkiai sumažėję, kad jų iš esmės nėra. Tai privertė padaryti išvadas", – kalbėjo V.Urba.

Rėmėjai šiemet irgi pasipustė padus. Net tie, kurie Kaziuko mugei paprastai atriekdavo dosnias aukas, dabar atsuka nugarą – remti nėra iš ko.

"Anksčiau surinkdavome palyginti nemažai – apie 70 tūkst. litų. Šiemet pasiskambinę tiems, kurie anksčiau remdavo, išgirdome tiesmuką atsakymą – ne", – pasakojo V.Urba.

Persigalvoti laiko yra

200 tūkst. litų – tiek lėšų, V.Urbos teigimu, pakakdavo ir suorganizuoti mugės prekybai, ir įgyvendinti jos kultūrinei etnografinei daliai. "Išsiversdavome iš tų pačių, kad iš miesto nereikėtų prašyti", – tikino ilgametis mugės vedlys.

"Vilniaus dienos" žiniomis, šiemet miestas vien mugės kultūrinei daliai nutarė atseikėti 200 tūkst. litų. Patvirtinus naujas konkurso sąlygas rengti mugę, organizatoriai nuo šiol atskirti.

Kultūrinę dalį greičiausiai bus patikėta įgyvendinti savivaldybės įsteigtai viešajai įstaigai Vilniaus etninės kultūros centrui.

Prekybinės dalies rengėjai bus išrinkti organizuojant viešąjį pirkimą.

Tačiau net atskilus kultūrinei mugės daliai, V.Urba iniciatyvos kratosi.

"Rūpintis prekybine dalimi rizikinga, nes tai reikalauja daug energijos ir investicijų, o jos sunkiai atsipirks. Reikia statyti biotualetus, braižyti schemas, užtikrinti apsaugą ir švarą mieste", – vardijo V.Urba.

Laiko persigalvoti jis dar turi. Teikti paraiškas viešojo pirkimo konkursui galima iki sausio 20 d.

Už prekyvietes mokės visi

Savivaldybės Verslo ir paslaugų skyriaus vedėjas Marius Skarupskas tikino dėl Kaziuko mugės organizavimo esąs ramus. "Konkurso nuostatus pasiėmė trys keturi interesantai. Iš praktikos žinau, kad paraiškos teikiamos paskutinę dieną – kol kas nėra ko nervintis", – užtikrino M.Skarupskas.

Nors pernai praūžus Kaziuko mugei sostinės meras Juozas Imbrasas užsiminė, kad tikriesiems liaudies meistrams ir amatininkams prekyvietės turėtų būti suteikiamos už dyką, šiemet už jas vis tiek mokės visi.

2 kv. m ploto prekyvietė, nesvarbu vieta, dienai kainuos 30 litų. Tiesa, tradicijas išlaikę liaudies meistrai gaus pirmenybę pasirinkti patogesnę vietą prekybai.

"Gariūniniams prekiautojams teks pasitenkinti tuo, kas liko. Keisdami mugės organizavimo nuostatus įtraukėme daugiau saugiklių, todėl niekas iš prekiautojų negalės oficialiai išpešti daugiau nei 30 litų. Žinia, anksčiau pasitaikydavo, kad geresnė prekyvietė kainuodavo ir 600 litų", – kalbėjo M.Skarupskas.

Biudžetas atrodo išpūstas

Vilniaus etninės kultūros centro direktorė Milda Ričkutė pasakojo, kad jau sudarė preliminarią Kaziuko mugės kultūrinės dalies programą. Jai išpildyti miesto numatytų 200 tūkst. litų esą neužtektų. Reikia 100 tūkst. litų daugiau.

"Anksčiau mugę organizuoti studentai sutikdavo pusvelčiui, dabar jie nė piršto nepajudintų. Orkestrai be 1 tūkst. litų honoraro į kalbas nesileidžia. O mes norime prisišaukti net 30–40 kolektyvų. Siekiame ne išlaikyti, bet kilstelėti mugės lygį", – sakė M.Ričkutė.

Ji žada mugės svečiams ir staigmenų. Katedros aikštėje esą išdygs vaizdo projekcija.

"Vaizdo ekrane visas dienas rodysime kadrus iš Kaziuko mugių fotografijų archyvo. Gavome net filmuotą medžiagą, Vokietijoje išleistą dar 1936 m.", – džiaugėsi M.Ričkutė.

Jei miestas mugei neduos papildomų 100 tūkst. litų, kai kurių idėjų teks atsisakyti.

V.Urbą stebina ir 200 tūkst. litų biudžetas, nekalbant apie dar didesnį: "Manau, tai gerokai per daug. Mes daug kukliau išsiversdavome, bet visi buvo patenkinti."