Tikimasi,  kad tai darbus pavėlins keliais mėnesiais, o nauja kelio atkarpa bus nutiesta 2019-ųjų pabaigoje.

Direkcija pirmadienį atmetė visų 6-ių potencialių rangovų pasiūlymus ir iš naujo skelbs kelio atkarpos tiesimo rangovo konkursą, o statant jo statinius – dvi dviejų lygių sankryžas ir du viadukus – pirmiausia bus skelbiamas projektavimo, o vėliau – rangos konkursas, kaip siūlė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), BNS pranešė tarnybos vadovė Diana Vilytė ir laikinasis Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

„Vakar (pirmadienį – BNS) Kelių direkcija atplėšė vokus su dalyvių pasiūlymais, dalyvavo 6 tiekėjai, bet visų jų, pasak Kelių direkcijos, buvo per didelės kainos. Kelių direkcija nusprendė konkursą nutraukti ir pasinaudoti mūsų rekomendacija skelbti atskirai projektavimo paslaugų ir rangos darbų konkursus“, – BNS sakė D. Vilytė. BNS kol kas nepavyko susisiekti.

Anot D. Vilytės, kelio techninį projektą dar 2010 metais rengė bendrovė „Kelprojektas“, tačiau projektą reikėjo koreguoti, numatant papildomus statinius.

„Dėl racionalaus lėšų panaudojimo Kelių direkcija nenorėjo skelbti naujo konkurso, o norėjo daryti korekciją, kuri valstybei būtų pigiau. Mūsų rekomendacija buvo, kad reikia atskirti projektavimą ir rangos darbus, nes rangovų sąsajos su projektuotojais kai kuriais atvejais negarantuoja didesnės konkurencijos“, – kalbėjo VPT vadovė.

Dėl racionalaus lėšų panaudojimo Kelių direkcija nenorėjo skelbti naujo konkurso, o norėjo daryti korekciją, kuri valstybei būtų pigiau.

V. Andrejevas BNS teigė, jog skaičiuojamoji projekto kaina buvo mažesnė nei visų dalyvių pasiūlyta, tačiau kelio statybos dalyje kainos nebuvo viršytos. Didesnės kainos, anot jo, buvo pasiūlytos sankryžų ir viadukų statybos dalyje. Nei skaičiuojamųjų kainų, nei dalyvių pasiūlytų kainų jis teigė negalintis nurodyti.  

„Mes dabar atskirsime kelio atkarpą nuo statinių, atskirai skelbsime konkursus (...). Atliksime statinių projektavimo darbus iki galo, pažiūrėsime, kokie sprendiniai ekonomiškai naudingiausi. Tokiu būdu suvaldysime riziką, skelbsime konkursą su jau žinoma mums kaina ir tada tikimės, kad kainos nebus viršytos“, – BNS sakė Kelių direkcijos vadovas.

Anot jo, anksčiau planuota pradėti darbus rugsėjo 1-ąją, dabar tikimasi sutartis pasirašyti šių metų pabaigoje ir kitų metų kovą jau pradėti kelio rekonstrukciją. Jei sutartys, kaip ir dabar, bus 10 mėnesių trukmės, darbai, pasak V. Andrejevo, galėtų būti jau 2019 pabaigoje. 

„Žmonės laukia to kelio“, – pabrėžė Kelių direkcijos vadovas. 

Pirmojo Vilnius–Utena kelio ruožo rekonstrukcijos rangos konkursas paskelbtas balandžio pradžioje. Siekiama rekonstruoti 5,5 kilometro ilgio ruožą už Vilniaus – nuo 16-to kilometro, kur baigiasi keturių juostų kelias, iki 21-ame kilometre esančios sankryžos į Nemenčinę.

V. Andrejevas anksčiau BNS yra teigęs, kad darbų vertė sieks apie 25 mln. eurų.

Anksčiau viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu visą kelią sutvarkyti ketinusi direkcija pernai šios idėjos atsisakė ir projektą finansuos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP).

BNS žiniomis, konkursui pasiūlymus pateikė bendrovės „Panevėžio keliai“, „Kauno tiltai“, Latvijos „Binders“, taip pat trys įmonių konsorciumai – Latvijos „A.C.B.“ ir „8CBR“, „YIT Infra Lietuva“ kartu su Estijos „YIT Infra Eesti“, bei „Eurovia Lietuva“ kartu su „Fegda“ ir „Tilsta“.

Apie būtinybę atnaujinti kelią Vilnius–Utena pradėta kalbėti 2013 metais, 2014 metais Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė pritarė, kad jis būtų įgyvendintas PPP būdu, tačiau Seimas po ilgų diskusijų tam pritarė tik 2015-ųjų pabaigoje.

Skaičiuota, kad 13-kos metų trukmės kelio statybos ir priežiūros projekto vertė sieks 170 mln. eurų. Tačiau 2016-ųjų gruodį pradėjusi dirbti naujoji Vyriausybė iš naujo įvertino projektą ir pernai gegužę Susisiekimo ministerija pasiūlė Kelių direkcijai kelią rekonstruoti ruožais, naudojant KPPP lėšas.

1985 metais pastatyto kelio, kurio danga pagaminta iš cementbetonio, priežiūra nuolat brangsta, nes ji yra sutrūkinėjusi, atsinaujina plyšiai, deformuojasi siūlės.

Kelio Vilnius–Utena PPP projektas minimas ir politinės korupcijos tyrime. Jame, be kita ko, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio už įtaką, Seime svarstant nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos, Vartojimo kreditų įstatymo pataisas bei parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje.