Žinia, kad vakar bandomojo skrydžio metu į Viduržemio jūrą nukrito keleivinis Naujosios Zelandijos lėktuvas, žinomo konstruktoriaus Vlado Kensgailos neišgądino. Jis įsitikinęs, kad, išbandant jo sukurtą lėktuvą, taip nenutiks.
Aukojo laiką ir pinigus
Panevėžio aerodromo angare laikomą pirmąjį Lietuvoje keleivinį komercinės paskirties lėktuvą V.Kensgaila kūrė du dešimtmečius. "1990 m. gavau anuometinės Pramonės ir prekybos ministerijos užsakymą sukonstruoti nedidelį keleivinį lėktuvą komerciniams tikslams. Nieko nelaukdamas įkūriau savo įmonę ir pradėjau darbus, tačiau, pasikeitus Vyriausybei, sprendimas buvo atšauktas. Nepaisant to, neatsisakiau savo tikslo ir jį dabar pasiekiau", – džiūgavo V.Kensgaila.
Konstruktoriaus žmona juokavo, kad tik vargais negalais išsikovojo teisę matyti vyrą namuose bent vieną dieną per mėnesį. Visą kitą laiką ir savo uždirbtus pinigus V.Kensgaila du dešimtmečius aukojo pirmajam Lietuvoje keleiviniam lėktuvui "K-9" kurti.
Pakilti nereikia aerodromo
"Šis aštuonvietis keleivinis lėktuvas, manau, itin tiks komerciniams skrydžiams, nedidelėms delegacijoms skraidinti. Jis nenutūpdamas gali nuskristi 2,5 tūkst. km. Lėktuvo sparnų ilgis – 14 m, skridimo greitis – 450 km per val., svoris – 3500 kg. Kai baigsiu suderinti amerikietišką variklį, bus galima kilti bandomajam skrydžiui. Tam tikslui neprireiks aerodromo – šiam lėktuvui įsibėgėti pakaks 500 m ilgio tako", – nustebino V.Kensgaila. Jei pastarasis inžinieriaus teiginys pasitvirtins, jo "K-9" gerokai pranoks tokio tipo amerikietiškus lėktuvus, kuriems pakilti ir nusileisti reikia aerodromo.
Ar Lietuva atkreips dėmesį į šią unikalų lėktuvą ir įvertins jos galimybes, ar pasielgs taip, kaip su šio inžinieriaus sukonstruota "Aušra", skirta žemės ūkio reikmėms?
"Aušra" buvo septintasis konstruktoriaus lėktuvas, tačiau tik jis dėl unikalių savo savybių pateko į Gineso rekordų knygą. "Aušra" galėjo lėtai skristi nedideliame aukštyje, siauru ruožu barstyti trąšas ir vandeniu gesinti gaisrus, sunaudodama itin mažai kuro.
1989 m. Vyriausybė numoja ranka į serijinę "Aušros" gamybą, tačiau unikalių galimybių lėktuvu susidomėjo Ukraina. Visgi labiausiai konstruktorius išgarsėjo 1983 m., kai Raimondas Vabalas sukūrė filmą "Skrydis per Atlantą".
Išgarsino "Lituanicos" kopija
"Kai mudu su R.Vabalu nuvykome į Maskvą prašyti leidimo kurti filmą ir pagaminti istorinės "Lituanicos" kopiją, mums buvo kalbama tik apie lėktuvo muliažą, bet aš režisieriui pažadėjau: "Lituanica" skris!" – prisiminė V.Kensgaila. – Karo muziejuje atidžiai apžiūrėjau "Lituanicos" liekanas, apčiupinėjau ir išmatavau kiekvieną likusią lėktuvo detalę. "Lituanicą" sukonstravau ir kartu su pagalbininkais ją pastačiau per devynis mėnesius. Tai buvo pragariškai įtemptas, bet didžiai širdžiai malonus darbas.
Jį primena ir iki šiol veikiantis "Tauro" televizorius, kurį nusipirkau už uždirbtus pinigus."
Kauniečiai oranžinę "Lituanicą" išvydo 1993 m. – istorinio S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio 60-ųjų metinių proga. Tuomet į aerodromą Aleksote suplūdo minios žmonių, laukusių iš JAV baltu laineriu atskrendant verslininko Edvino Velonskio ir aplink Lietuvą "Lituanicos" kopija skridusių lakūnų V.Kensgailos bei Edmundo Jasiūno. Abu lėktuvai virš aerodromo pasirodė beveik tą pačią minutę.
"Tą dieną visa Lietuva buvo pakėlusi akis į dangų – stebėjo "Lituanicos" skrydį. Kai sukome ratus virš Aleksoto aerodromo, pro lėktuvo langą mačiau, kaip E.Velonskis paskendo ąžuolo lapų vainikuose, kaip jį sveikino anuometinė Lietuvos valdžia su Algirdu Brazausku ir Adolfu Šleževičiumi priešakyje. Kai nusileidome mes, nebuvo nei vainikų, nei ypatingo valdžios dėmesio, tačiau aš mačiau ašaras paprastų žmonių akyse – tai buvo didžiausias atpildas "Lituanicai" ir man, jos kopijos konstruktoriui", – tvirtino V.Kensgaila.
Filmavosi tik už rublius
Kol V.Kensgaila kitame kambaryje ieškojo senų nuotraukų, jo žmona Regina papildė vyro prisiminimus apie 1993 m. "Lituanicos" skrydį.
"Vienmotoriu lėktuvu vyrai atskrido iš Soldino per septynias valandas. Kai Vladas išlipo iš "Lituanicos", jo lūpos buvo sukepusios nuo troškulio. Išgirdau, kaip žmonės šaukė neleisti A.Brazausko prie "Lituanicos", bet prie vyro prieiti ir taip buvo neįmanoma – abu lakūnus aplipo žurnalistai. Kai pagaliau viskas baigėsi, pastebėjome, kad aerouoste nebėra nei E.Velonskio, nei Lietuvos vadovų. Mums buvo pasakyta atvažiuoti į "Metropolį", kur ta proga buvo suruoštos vaišės. Kol susiradome, kas mus nuvežtų, restorane balius jau vyko pilnu tempu. Jei ne nuoširdžiai mus globoję Kauno aviatoriai ir Gražina Landsbergienė, būtume jautęsi ten nereikalingi", – prisipažino Regina.
Kitą dieną po vaišių ji, segėdama sijoną, įsliuogė pro "Lituanicos" langą į lėktuvą (lėktuve durelių nebuvo) ir parskrido su vyru į Panevėžį, kur jų laukė nuoširdus ir jaudinantis paprastų žmonių sutikimas.
Žvelgdamas į atsineštas nuotraukas, V.Kensgaila sakė: "Iki šiol stebiuosi, kad mūsų tauta pakilo iki svaiginančių Sąjūdžio aukštumų. Juk 1982–1983 m., kai reikėjo filmuoti masines "Skrydžio per Atlantą" scenas, lietuviai labai nenoriai rinkosi į Pociūnų aerodromą, kur turėjo vaidinti laukiantieji atskrendančios "Lituanicos".
Tik tuomet, kai kiekvienam masinės scenos dalyviui buvo pažadėta po tris rublius, reikalai smarkiai pagerėjo. "Gėda buvo žiūrėti į minią žmonių, apgulusią rublius dalijusią kino studijos darbuotoją. Tuo tarpu, filmuojant masines scenas Latvijoje, žmonės be jokio atlygio plūste plūdo į jas apsirengę tarpukario laikų drabužiais, atsinešę išsaugotus rankinukus, skrybėles, pirštines, skėčius, papuošalus, skaras – mums net nereikėjo leisti pinigų šiam rekvizitui", – prisiminė V.Kensgaila.
V.Kensgailos biografijoje – aviacijos ženklas
V.Kensgaila yra vienos seniausių Lietuvoje kilmingos giminės, kurios protėviai turėjo aukštas pareigas Vytauto Didžiojo dvare, atstovas.
Būdamas dešimtmetis Šilutės rajono Bikavėnų kaimo moksleivis, Vladas sukonstravo pirmąjį vaikišką lėktuvą, kuriuo mėgino nesėkmingai skristi nuo šlaito.
Gimė tais pačiais metais, kai žuvo S.Darius ir S.Girėnas, – 1933 m.
Per savo gyvenimą yra sukonstravęs ir pastatęs devynis lėktuvus.
Vedė Smetonos laikų karo aviacijos pulkininko Jono Mikalajūno dukrą.
Sūnus Darius – "Boeing" lėktuvo įgulos vadas.
Duktė Saulė – medicinos darbuotoja.
Naujasis V.Kensgailos lėktuvas "K-9"
Lėktuvo sparnų ilgis – 14 m.
Liemens ilgis – 12 m.
Skridimo greitis – 450 km/val.
Svoris – 3500 kg.
Bendras keleivių skaičius su pilotu – 8.
Nenutūpdamas gali nuskristi 2500 km.
Pakanka 500 m ilgio pakilimo tako.
Naujausi komentarai