Pasaulis gripo pandemijai pradėjo rengtis seniai, pirmosios jo prognozės pareikštos 2006-aisiais. Mes, atrodo, tuo netikėjome. Ko nepadarėme ir ką galime padaryti dabar? Apie tai – pokalbis su Kauno medicinos universiteto profesoriumi Alvydu Laiškoniu.

m.jasaitienė@diena.lt

– Dar pavasarį, kiaulių gripui prasidėjus Meksikoje, žinojote, kaip išvengti skaudžių naujojo gripo kirčių. Priminkite, ką reikėjo daryti?

– Pasaulis turi ir vaistų, ir vakcinos. Mes neturime nieko. Tereikėjo sumokėti 3,5 mln. litų registracijos mokestį, ir šiandien būtume pasiskiepiję nuo naujojo gripo. Akivaizdu, kad dabar siaučia šis, o ne sezoninis gripas. Šis ateis vėliau, todėl dar nevėlu pasiskiepyti ir nuo jo, ir nuo virusinio plaučių uždegimo, kuris yra viena grėsmingiausių gripo komplikacijų. Vadinamasis kiaulių gripas pavojingesnis tuo, kad sklinda oro lašeliniu būdu, o ne kontaktuojant, kaip plito paukščių gripas.

Jau seniai reikėjo parengti visuomenę, kaip saugotis pandeminio gripo ir elgtis susirgus. Gaunu pluoštus įvairių parduotuvių lankstinukų, bet iki šiol negavau nė vieno iš jokios medicinos įstaigos, sveikatos centro. Kai sveikatos apsaugos ministras pasakė, kad gripas – menka liga, infektologai siūlė savo pagalbą. Deja, jos neprireikė nei Seimui, nei Vyriausybei. Pasirengimo pandemijai planas, kurį įteikėme, liko gulėti stalčiuose.

– Kaip jūs saugotės nuo naujojo gripo?

– Nežinau, su kokiu – sveiku ar sergančiu – žmogumi teks kalbėti, kas bus mano bendrakeleivis troleibuse, todėl ir apsisaugoti maksimalių galimybių nematau. Apėjau vaistines – antivirusinių vaistų negavau. Prancūzijoje jų apstu, užsieniečiams kainuoja 80 litų, draustiems šios šalies gyventojams – tik 10, kai pas mus – 120 litų. Gruodžio pradžioje važiuosiu į konferenciją Prancūzijoje, tai ir vaistų parsivešiu. Pas mus nebuvo surengta nė viena konferencija nei šeimos gydytojams, nei specialistams. Žmonės, nežinodami, kaip saugotis gripo, plūsta į poliklinikas, netyla gydytojų telefonai.

– Ką patartumėte daryti?

– Gripo pandemijai iš anksto turėjo būti parengta ir visuomenė, ir medikai. Pasaulis suplanavo, kada uždarys mokyklas, kas aptarnaus senukus namie, kad jiems nereikėtų eiti į parduotuves ir mokėti komunalinių mokesčių, kas pakeis susirgusius policininkus ir taip toliau.

Grįžtant prie apsaugos priemonių mūsų šalyje, apmaudu, kad antivirusinių kaukių pas mus iš viso nėra, o sušlapusi popierinė taps virusų inkubatoriumi. Niekas nepaaiškina, kas kiek laiko tokią kaukę keisti, kur ją dėti. Užsienio šalių oro uostuose, parduotuvėse, knygynuose – visose masinio susibūrimo vietose plačiai skleidžiama tokia informacija, o pas mus – tyla.

Gydantis namie karščiuojantiems nereikia skubėti mažinti kūno temperatūros. Tai patartina daryti tik tuomet, kai ji pasiekia 39,5 laipsnio. Iki 38,5 laipsnio kūno temperatūros organizmas gamina interferoną – medžiagą nuo viruso. Jis sukelia ne tik karščiavimą, gerklės, pilvo skausmą, bet ir pykinimą, viduriavimą.

– Minėjote mokyklas. Kada jas uždaryti?

– Kai suserga 5–7 mokiniai. Ir reikia uždaryti ne klasę, o visą mokyklą. Užsienio šalys dar vasarą pasirengė, kaip reikės mokyti namie, internetu, o mes tik svarstome, ką daryti. Užsienis apsirūpino vaistais, o mes tik planuojame tam skirti lėšų iš valstybės rezervo. Kodėl to nepadarėme iki šiol? Mes dar nežinome, ką skiepysime, jei gruodį vakcina mus sušelps užsienio šalys. Kita vertus, tos vakcinos nepakaks didžiausios rizikos grupės žmonėms, ir taip supriešinsime visuomenę.

– Tačiau juk įgyvendinti jūsų pasiūlymams jokių investicijų nereikėjo?

– Kai ligas vertina įvairių profesijų žmonės, ignoruodami specialistus, kenčia sergantys.