Ledonešis Neryje akivaizdžiai parodė, kad paupyje statyti gyvenamuosius namus yra pavojinga, tačiau Kauno valdininkai tarsi akli ir toliau teigia, kad statybos šalia upių bus leidžiamos.

Hidrologai perspėjo

Šalia Neries gyvenantys ir nuo potvynio bei ledonešio nukentėję žmones dabar sulaukia ne tik užuojautos, bet ir kaltinimų, kad įsikūrė tokioje vietoje. Milžiniškų ledo lyčių suniokotos tvoros, automobiliai, vandeniu užlieti namai ir užgyventas turtas privertė suabejoti, ar tikrai palei Nerį įsikūrę žmonės gali jaustis saugūs.

Nepaisant to, planuojamame pakeisti miesto Bendrajame plane numatyta, kad dar arčiau Neries upės iškils mažaaukščiai gyvenamieji namai ir komercinės paskirties pastatai. Žadama leisti užstatyti teritoriją tarp Neries upės ir Kleboniškio. Urbanizacija turėtų paliesti ir sklypus Margavos, Vaistariškių, Vasarvietės gatvėse.

"Bendrojo plano pakeitimus rengusi savivaldybės įmonė "Kauno planas" kreipėsi į hidrologus prašydama jų rekomendacijų ir konsultacijų. Pagal gautą medžiagą kai kurie pakeitimai bendrajame plane nebus vykdomi, o kai kur – per daug išsigąsta potvynio grėsmės", – teigė savivaldybės Statybos leidimų skyriaus vedėja Natalija Danielienė. Anot jos, Kauno regioninės aplinkos apsaugos departamentas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrose teritorijose negalima keisti žemės sklypo paskirties būtent dėl potvynio grėsmės.

"Šiaip ar taip, dabartinė situacija, nors ir skaudi pamoka, tačiau kartu tai ir galimybė pasižiūrėti, į ką mes galbūt per menkai atkreipėme dėmesį", – pripažino N.Danielienė.

Prisiminė sovietmetį

"Bendrojo plano pakeitimuose yra užrašyta, kad užliejamose teritorijose negalima keisti žemės paskirties. Privalome į tai atsižvelgti", – tikino Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Paklaustas, kodėl ketinama leisti statyti namus užliejamose pievose tarp Neries ir Kleboniškio, N.Valatkevičius atkirto, esą čia situacija būtų kitokia, jeigu sovietmečiu pakrantėje nebūtų iškastas žvyras. Pasak N.Valatkevičiaus, jis buvo išvežtas Šilainių daugiaaukščiams statyti.

"Jeigu prie Neries būtų išlaikytas toks pat aukštingumas, kaip Karaliaus Mindaugo prospektas palei Nemuną arba arena Nemuno saloje, tada potvynis neužlietų. Altitudė turi būti apie 28 m", – tikino N.Valatkevičius.

Bendrojo plano pakeitimuose numatyta, kad pastatai turėtų iškilti ir Jonavos gatvėje, šalia Neries. N.Valatkevičius įsitikinęs, kad šioje vietoje potvynis niekam negresia. "Yra žinomi aukščiai, kurių reikia laikytis. Tokiu atveju bus galima statyti", – samprotavo Urbanistikos skyriaus vedėjas.

Popieriuose problemų nėra

Bendrojo plano keitimo bendraautoris, "Kauno plano" projektų vadovas Laurynas Byla taip pat neabejoja, kad Neries pakrantės ketinančius apsigyventi ar statyti komercinės paskirties pastatus nuo gamtos stichijų gali išgelbėti grunto iškėlimas.

"Bendrajame plane numatytos užliejamos teritorijos, kurių paskirties pakeitimams yra pritarta. Ten prieš statant reikia iškelti gruntą", – aiškino L.Byla. Pasak jo, visas aplinkybes būtina išsiaiškinti rengiant detalųjį planą.

L.Byla pasakojo pats apsilankęs priemiesčio teritorijoje prie Neries, kur žmogus planavo statyti gyvenamuosius namus, tačiau ledo lytis suniokojo elektros įvadus ir viską, kas ten buvo. Nesunku įsivaizduoti, kas būtų nutikę, jeigu ten jau stovėtų namai ir gyventų žmonės. "Projekte viskas atrodė gerai, bet gal savininkas pagailėjo ir per mažai iškėlė gruntą", – svarstė "Kauno plano" projektų vadovas.

Kalbinti savivaldybės valdininkai abejoja, ar nuo potvynio nukentėję žmonės, gyvenantys paupyje, laimėtų bylas teisme, jeigu skųstų tuos, kurie grąžino žemę, derino, rengė ir tvirtino teritorijų planus, išdavė leidimus statybos.

"Iš pradžių N.Valatkevičius ir kiti teigė, kad niekas nekels grunto, nes taip būtų ardomas Neries pakrantės kraštovaizdis. Jeigu pakels, gal tų namų ir neapsems, bet kas bus su tais žmonėmis, kurie pasistatė namus neišsikėlę? Kaip tada viskas atrodys?" – neslėpė susirūpinimo Kleboniškio gyventojas Tomas. Jis neabejoja, kad 28 m altitudė yra užliejama, tad teoriniai valdininkų pasvarstymai tikrovėje gali atrodyti visai kitaip.

Kęstutis Kriščiūnas, tarybos narys, socialdemokratas:

Bendrajame plane užliejamas pievas norima paversti kažkuo kitu, bet Dievui ir gamtai jos ir liks užliejamos. Gamta pati parodo, kur galima statyti, o kur ne. Žmonės liks apgauti, nes nuolat kalbama, kad ten pavojaus nėra. Sovietmečiu užliejamose pievose nieko neleisdavo statyti. Dabar valstybė ir savivaldybė už nieką nebeatsako: tu pats, žmogau, esi kaltas, kad gatvės slidžios ir tamsios, kad prisigimdei vaikų, kad ne vietoj namą pasistatei. Jeigu kyla grėsmė žmonėms, savivaldybė neturi teisės keisti žemės paskirties ar išduoti statybos leidimų. Juk tam ir reikalingos institucijos, kurios žmogui patartų, paaiškintų ir kontroliuotų.

Nerijus Kelmelis, Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas:

Leidimai statyboms išduoti patvirtinus visoms institucijoms. Jeigu tiek daug leidimų būtų išduota neteisėtai, tuo jau domėtųsi STT. "Nevėžio miestelis" prie Raudondvario ir teritorijos palei Nerį buvo sodų bendrijos. Soduose žemės paskirties net nereikia keisti. Pagal dabartinius įstatymus tose teritorijose leidžiama gyvenamųjų namų statyba. Svarbu išlaikyti Aplinkos ministerijos nustatytą apsauginę zoną. Kokiomis sąlygomis tie žmonės gyvena ir kas jiems gresia, šiomis dienomis pamatėme akivaizdžiai. Ten, kur dabar yra "Nevėžio miestelis", kažkada buvo užliejamos pievos. Bet gauti leidimai, suderinimai, ir pastatyti namai.

Visi žinome, kokia tų namų kokybė, ir kas ten laukia, nes pagrindas nebuvo tinkamai paruoštas, sienos skilinėja. Buvusioje upės senvagėje stebuklų nebus. Jeigu įstatymas nedraudžia ir leidžia, kiekvienas žmogus pats renkasi. O prie upės daug kas nori gyventi, nes vaizdas gražus, gamta šalia. Žmonės patys neįvertina rizikos ir to, kad per potvynį kažkas gali atsitikti su jų turtu ir gyvenimo kokybe. Jeigu jie nepažeidžia jokių įstatymų, ir jiems gerai, niekas neturi teisės jiems nurodyti. Jeigu yra galimybė, ir statosi, o ką? Žmonės visada rinksis, kur jiems gražiau.