Kauno senamiestyje esantį kvartalą gaubia negarbingos praeities šešėlis, jį darko lūšnos, griuvėsiai, benamių landynės, tačiau senbuviai vertina čionykščius privalumus.
Drąsiausi - teisininkai
Miesto centre besidriekianti Nemuno gatvė, atrodo, verslininkų nevilioja. Čia įsikūrusi vos viena kita komercinė įstaiga. Dauguma jų susitelkusios ties Nemuno ir Vilniaus gatvių sankirta.
Antstolė Sonata Vaicekauskienė prasitarė, kad teisininkai juokauja: buvusi viešnamių gatvė tapo teisininkų kvartalu. Čia įsikūrusios keturios advokatų ir viena antstolių kontora. Taip pat yra viena kita maitinimo įstaiga, parduotuvėlė ar biuras.
Priešingame Nemuno gatvės gale tebestovi kaimą primenantys vieno aukšto trobesiai. Mūriniai trijų ar keturių aukštų gyvenamieji pastatai iš gatvės pusės neužkliūva. Tačiau užsukus į vidinius kiemus apninka praėjusiojo amžiaus dvasia. Dažnas kiemo atributas - sukežę mediniai sandėliukai.
Niūrioje gatvėje atsiranda ir pragiedrulių. Antai trijų aukštų mūrinį pastatą apjuosė pastoliai. Tačiau kaimynystė nepavydėtina. Prie jo prisiglaudusios vieno aukšto lūšnose, vienos iš jų vidiniame kieme įsikūręs tikras benamių restoranas. Šalia vijokliais ir dilgėlėmis apaugusios nežinia kokios paskirties būdos, pro kurių duris veržiasi sąvartyno dvokas.
Vos už kelių pastatų kita gėrybių ieškotojų išvaikščiota vieta sudegęs ir pusiau sugriuvęs mūrinis namas vaiduoklis. Pasak aplinkinių, kadaise šiame name buvo valdiški butai. Kas dabar yra griuvėsių šeimininkas - niekas nežino.
Senbuviai nenori išsikelti
Į aštuntą dešimtį neseniai įžengusi Onutė Naudžiuvienė Nemuno gatvės pradžioje, vieno aukšto daugiabutyje, gyvena pusę amžiaus. Moters žiniomis, namas statytas beveik prieš 200 metų. Anksčiau šalia jų namo stovėjo nedidelė privati mėsos perdirbimo įmonė.
Dauguma to paties namo gyventojų savo butuose pasikeitė langus, tačiau rodydami į kiaurą stogą pagalbos laukia iš valdžios institucijų.
Moterys namo kiemą pavertė panašiu į kaimo sodybą - po langais augina margaspalves gėles. Prie medinių sandėliukų pristatyta metalinių statinių. Gyventojos paaiškino, kad į jas pilamas surinktas lietaus vanduo. Juo laistomos gėlės.
O.Naudžiuvienė ir jos kaimynės, padirbėjusios kieme, sėda gerti kavos prie lauke pastatyto stalo. Provincialaus gyvenimo būdo pačiame miesto centre jos nė už ką neatsisakytų. Tiesa, kol kas niekas ir nesisiūlė nupirkti jų namų.
Patogia gyvenamąja vieta džiaugiasi ir kita kvartalo gyventoja Diana Katkevičienė. Namas, kuriame ji gyvena, labiau panašus į priestatą. Didžiausiu privalumu moteris laiko patogią geografinę padėtį ir nuosavą uždarą kiemą. Prostitucijos verslo paliktas šleifas jai nė motais.
Praeitis dar neužmiršta
Prieškariu prostitucija Lietuvoje buvo legalizuota. Nemuno gatvėje veikė ne viena įstaiga, teikusi kūniškas paslaugas. Ši gatvė vadinamuoju raudonųjų žibintų kvartalu virto neatsitiktinai tarpukariu čia buvo įsikūrusi autobusų stotis.
Kai kurių tuometinių viešnamių pastatai stovi ir šiandien. Tačiau jų išvaizda gana apgailėtina apipuvusios dailylentės, sukrypusios langinės.
Fotomenininkas Romas Juškelis Nemuno gatvėje gyvena nuo pat gimimo 1946 metų. Jis pasakojo, kad tiek po karo, tiek dabar gyventi čia labai ramu.
Jis su nostalgija prisimena laikus, kai Nemuno gatvės gyventojai vieni kitus gerai pažinojo, išsinešę į kiemus stalus drauge švęsdavo gimtadienius. Apie tarpukario viešnamius R.Juškelis žino tik iš kitų žmonių pasakojimų ir aprašymų.
R.Juškelio žiniomis, pastate, kuriame dabar yra įsikūręs Socialinių reikalų skyrius, taip pat buvo įsikūręs viešnamis. Kai kur rašoma, kad kūniškas paslaugas teikusiose įstaigose kambarių sienos buvo dekoruotos erotinėmis scenomis.
Naujausi komentarai