Jo teigimu, klaida buvo padaryta tokia, kad atveriant slaptavietę Vilniaus arkikatedros požemiuose į šią procedūrą nebuvo pakviesti KPD atstovai.

„Čia ir yra padaryta klaida, kad jie (Kultūros paveldo departamento atstovai – aut. past.) nebuvo pakviesti į atidarymą, ir šiokių tokių nusižengimų yra. Suradę slaptavietę jie turėjo arba pakviesti, arba greitai, per savaitę, apie tai informuoti Kultūros paveldo departamentą“, – portalui „Bernardinai.lt“ sakė V. Bezaras.

„Turbūt būtų buvę geriausiai (pakviesti Kultūros paveldo departamento atstovus – aut. past.) ir archyvuoti visa tai, kas yra padaryta. Galų gale per septynias dienas turėjo pranešti apie rastus daiktus ir informuoti departamentą, prašydami pateikti vertinimui, arba pasikviesti departamento žmones įvertinimui. Tikrai džiugu, kad tai yra atlikta, bet procedūrinių pažeidimų yra“, – teigė KPD vadovas.

V. Bezaras teigė apie šiuos radinius sužinojęs iš žiniasklaidos.

Pasak jo, spalį, gavus informaciją apie Vilniaus arkikatedros požemiuose galimai paslėptas vertybes ir ten apsilankius departamento, Vilniaus arkivyskupijos, muziejų atstovams, taip pat archeologams ir kitiems specialistams, sienose buvo rasta daug išgręžtų ertmių, taip pat pastebėta laisvai judanti plyta – būtent dėl to rastos ir minėtos vertybės.

„Apibendrinant šitą susitikimą, buvo paprašyta, kad arkivyskupijos atstovai sustiprintų apsaugą ir pasitelkdami Valdovų rūmų archeologus ir specialistus tiesiog pabandytų pasižiūrėti, įvertinti tas išgręžtas skyles ir kitas ertmes“, – sakė V. Bezaras.

Pirmadienį paskelbta apie gruodį Vilniaus arkikatedros požemiuose atrastą slaptavietę, kurioje buvo paslėptos Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtos insignijos, įskaitant laidojimo karūnas.

Pasak Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo, vertybės bus ištirtos, restauruotos ir ateityje pristatytos visuomenei.