Kauno krikščioniškieji gimdymo namai apgailestauja. Medikai, padėję išvysti pasaulį Terezos Lukošienės dukrelei, sako tikrai nenorėję, kad mažylė mirtų. O vaiką palaidojusi mama sieka, kad jie atsisveikintų su licencijomis.

Artėja senaties terminas

Kaunietė Tereza Lukošienė ne veltui labai bijojo gimdyti savo antrąjį vaiką. Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose pasaulį išvystant dukrelei, jai iš dalies trūko gimda. Kai medikai pagaliau nusprendė atlikti Cezario pjūvį, dėl deguonies trūkumo kūdikiui jau buvo padaryta negrįžtama žala. Mažylė po poros dienų mirė.

„Noriu patarti visoms besilaukiančioms moterims: atsakingai rinkitės gydytoją ir per gimdymą filmuokite. Jei viskas bus gerai, vėliau turėsite kuo pasidžiaugti žiūrėdami, kaip gimė vaikelis, o jeigu ne – turėsite įrodymų teismui“, – iš savo skaudžios patirties kalbėjo T.Lukošienė.

Teismuose teisybės ieškanti moteris bijo, kad kaltieji taip ir liks nenubausti, nes sueis penkerių metų senaties terminas. Besibylinėjant jau praėjo beveik treji metai, o dar, pasak jos, nebuvo tinkamai atliktos medikų veiksmų ir gimdyvės būklės įvertinimo ekspertizė.

Sulaukė piniginio pasiūlymo

„Ekspertizės, kurios buvo atliktos, – kažkoks kosmosas“, – traukė pečiais vaiko netekusi motina ir stebėjosi, kad nėra numatyta galimybė apskųsti ekspertų išvadų – galima tik prašyti naujos ekspertizės, už kurią valstybė vėl turės mokėti.

Bylinėjimosi pradžioje T.Lukošienė sulaukė siūlymo priimti 25 tūkst. litų kompensaciją, tačiau jos atsisakė. 

Kaunietė įsitikinusi, kad dėl jos naujagimės Viktorijos mirties kalti medikai, ir siekia, kad iš jų būtų atimta teisė gydyti. „Nors vaiko man jau niekas nesugrąžins“, – atsiduso moteris.

Bylinėdamasi ji remiasi Kretingos atveju, kai laiku buvo neatliktas Cezario pjūvis ir kūdikis neišgyveno. Ši šeima laimėjo po 3,5 metų bylinėjimosi.

Laukė kaip stebuklo

T.Lukošienė augina pilnametį sūnų. Ištekėjusi antrą kartą su vyru svajojo susilaukti ir bendrų vaikų. Kaunietė nėščia pasijuto, kai to tikėjosi mažiausiai – jau būdama 42 metų.

„Man tai buvo kaip stebuklas. Vaiko labai laukėme. Nėštumas buvo normalus. Tą patvirtino ir genetikai“, – pasakojo kūdikio netekusi motina. Tiesa, beveik visą nėštumą ji pragulėjo lovoje, nes buvo susilaužiusi koją.

Moteris jautėsi gerai, tačiau visą laiką ją kamavo baimė. „Pirmą vaiką pagimdžiau labai lengvai, bet tai buvo prieš aštuoniolika metų. Mano mama yra gimdžiusi 40 metų, ir jai sekėsi labai sunkiai. Gydytojai iš karto sakiau: bijau be proto, noriu Cezario pjūvio“, – prisiminė kaunietė.

Baisus skausmas pilve

Vaisiaus vandenys T.Lukošienei nubėgo vidurnaktį. Su vyru ji važiavo tiesiai į Kauno krikščioniškuosius gimdymo namus, nes būtent čia dirbo per visą nėštumą ją konsultavusi gydytoja akušerė Daiva Statkevičienė.

2 val. nakties prasidėjo sąrėmiai. 5 val. ryto moteris paprašė jai suleisti skausmo malšinamųjų vaistų, pradėta stebėti gimdos veikla, vaiko širdies tonai. Gimdyvė vis užsimindavo apie Cezario pjūvį. Bet šiai operacijai medikai nematė reikalo.

Apie 6 val. ryto T.Lukošienė su vyru, kuris dalyvavo gimdyme, pastebėjo, kad trinka vaiko širdies veikla. Tą, kauniečių teigimu, rodė kardiotokograma (vaisiaus širdies tonų ir gimdos tonuso vertinimas). Kelis kartus atėję gydytojai sutuoktinius nuramino, kad nieko bloga neįžvelgią.

Po kurio laiko moteris pajuto baisų skausmą pilve. „Tai buvo toks skausmas, kad net surikau. Esu gimdžiusi moteris, žinau, kas yra sąrėmiai. Tai nebuvo dėl sąrėmių“, – įsitikinusi kaunietė.

T.Lukošienė pasakojo, kad tuo metu prie jos buvo dvi krikščioniškųjų gimdymo namų akušerės-ginekologės Jūratė Minelgienė ir Banga Kulikauskaitė. Pastaroji pasikvietė pasitarti kolegę D.Statkevičienę, pas kurią T.Lukošienė lankėsi per visą nėštumą.

Neatsimena kelionės į operacinę

„Pilvą taip skaudėjo, kad akys buvo ant kaktos. Gydytojai liepia atsisėsti, o atsisėsti negaliu. Vis prašiau, kad operuotų. Bet gydytojai net neturėjo tokios minties. Sakė, dar pakentėk, dar, gal jau tuoj pagimdysi“, – pasakojo moteris.

Apie 10 valandą į gimdyklą buvo iškviestas Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų direktoriaus pavaduotojas gydymui Virgilijus Rudzinskas. Jis perėmė gimdymo kontrolę, tačiau niekas nepasikeitė.

T.Lukošienė ir V.Rudzinsko prašė, kad ją operuotų, tačiau išgirdo, kad „visos jos nori to Cezario“.

„Užuot operavę jie mane per prievartą pastatė ant kojų. Silpna, nepastoviu. Atgal ant lovos. Suleido gimdymą skatinančių vaistų, kaip vėliau sužinojau, oksitocino. Vėliau dar kartą pastatė ant kojų. Buvo taip silpna, kad pradėjau smukti žemyn. Tada atvežė echoskopo aparatą“, – atsiduso moteris.

Juo apžiūrėję gimdyvę medikai ėmė šnibždėtis. „Išgirdau, kad liepia ruošti operacinę. Kelionės iki jos nebeatsimenu“, – tikino T.Lukošienė. Ji buvo operuota apie 11 valandą, nuo gimdos plyšimo praėjus 1,5 valandos.

Tuo metu ligoninėje gimstančios sesės laukė ir 18-metis brolis. Jis kitą dieną turėjo išvykti į Londoną ir džiaugėsi, kad prieš išvykdamas galės pamatyti mažylę.

Apsikabinusios verkė

Pabudusios po operacjos T.Lukošienės pirma mintis buvo: „Kur mano vaikas? Kodėl nesigirdi verksmo?“. Bet moteris sulaukė tik atsakymo, kad „taip jau atsitiko“: plyšo gimda, vaikui trūko oro, jį išvežė į Kauno klinikas.

Kiek vėliau moteris sulaukė išsamesnio paaiškinimo. „Sakė, kad gimda plyšo būtent per randus, likusius nuo operacijų. Man buvo daryti keturi išvalymai, vienas dėl nesivystančio nėštumo. Apie juos gydytoja D.Statkevičienė, dalyvavusi ir gimdyme, seniai žinojo. Ji žinojo ir apie didelę tikimybę, kad dėl jų man gali plyšti gimda, tai kodėl nerekomendavo Cezario pjūvio?“ – nesuprato T.Lukošienė.

Pasak dukrelės netekusios moters, vienintelė medikė, kuri nuoširdžiai jos atsiprašė, – gydytoja ginekologė B.Kulikauskaitė. „Ji man paskambino po pusmečio, prieš Kalėdas, paprašė susitikti. Atsiprašė, sakė, kad neranda sau vietos. Abi apsikabinome ir verkėme. Jai neturiu jokių pretenzijų, paskutines, pačias svarbiausias, valandas ne ji vadovavo gimdymui“, – pasakojo kaunietė.

Turėjo pasiųsti kitur

Vėliau T.Lukošienė išsiaiškino, kad pagal Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarką ji net neturėjo būti priimta Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose.

Kaunietė įsitikinusi, kad medikai privalėjo ją iš karto nukreipti gimdyti į Kauno klinikas, nes ji priklauso kelioms rizikos grupėms: jai atlikta akušerinių operacijų, diagnizuotas nutukimas, be to, nešiojo stambų vaisių. Kūdikio svoris gimdymo namų dokumentuose užfiksuotas 4,2 kg., o patologanatomo išvadose nurodoma, kad apžiūros metu mažylė svėrė net 4,755 kg.

Išnagrinėjusi kardiotokogramą moteris pastebėjo, kad jos gimdos tonusas visiškai dingo tada, kai pajuto stiprų pilvo skausmą. Trūkus gimdai prasideda vaisiaus hipoksija – deguonies badas. T.Lukošienę konsultavusių nepriklausomų medikų nuomone, kardiotokogramoje tuo metu jau matyti akivaizdžių vaisiaus širdies veiklos sutrikimų.

Pradėjusią savarankiškai gilintis į situaciją kaunietę nustebino ir dar vienas dalykas. Kodėl jai, jau blogai jaučiantis, buvo leidžiamas gimdymą skatinantis vaistas oksitocinas, kurio viena kontraindikacijų yra gresiantis gimdos plyšimas, esant pooperaciniams randams gimdoje?

Gimdymo namai išvadas skundžia

T.Lukošienė teisybės ėmė ieškoti keliais frontais. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadose, pasirašytose komisijos pirmininkės Nerijos Stasiūnienės, teigiama, kad Kauno krikščioniškųjų gimdymo namuose T.Lukošienei suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos, teiktos pažeidžiant maksimalaus atidumo ir rūpestingumo kriterijus.

Gimdymo namai šias išvadas apskundė, Vilniaus apylinkės 3-iasis teismas skundą atmetė. Tuomet medikai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

Tuo pat metu moteris mynė ir Kauno teismų slenksčius. 2009 m. Kauno apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Po metų tyrimas nutrauktas „nesant nusikalstamos veiklos požymių“. Prokuroras sprendimą priėmė remdamasis ekspertizės komisijos dalyvių atsakymais.

Dedamos neprotingos pastangos?

T.Lukošienė pasipiktino, kad prokuroras ekspertizės komisijos dalyviams neuždavė daug svarbių klausimų, ir ji vėl kreipėsi į teismą. Byla buvo atnaujinta, skirta pakartotinė ekspertizė. Tačiau ir vėl dauguma specialistų atsakymų – aptakūs, kai kurie, T.Lukošienės manymu, neatitinka bylos medžiagos.

Moteris teismo prašė skirti dar vieną ekspertizę, tačiau gavo pritrenkiamą atsakymą, pasirašytą Kauno apylinkės 3-iojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio: „Nėra būtinybės. Būtų dedamos neprotingos pastangos tiesos byloje nustatymui, neteisingai ir neracionaliai skirstomi ikiteisminio tyrimo įstaigų resursai“.

Vis dėlto neseniai Kauno apygardos prokuratūros Pirminio skyriaus prokuroras Vytautas Gataveckas nusprendė, kad reikia dar vienos ekspertizės. Jos rezultatų kol kas laukiama.

Komentarai

Rasa Babiliūtė

Krikščioniškųjų gimdymo namų Akušerijos skyriaus vedėja

Visų kolegų vardu turiu pareikšti, kad mes labai apgailestaujame, kad p. T.Lukošienės gimdymas baigėsi tuo, jog dukrelė neišgyveno. Į dalį pateiktų klausimų, nors ir kaip norėtume, viešai atsakyti negalime – vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje.

Mes nesijaučiame kalti, padarėme viską, ką galėjome. Tai, kad mama mus kaltina, visiškai suprantu: žmogui – didelis skausmas, gal ir iš šalies yra kokių nors pastimuliavimų. Bet kokios nesėkmės atveju visą laiką norisi ieškoti kaltininko, kad būtų lengviau gedėti. Tai natūrali žmogaus reakcija.

Gaila, bet tokie dalykai, kai medikai kaltinami kaip smurtautojai, Lietuvoje tampa gana dažni. Medikai, dirbdami sunkų, atsakingą darbą, šioje šalyje neturi teisės suklysti, čia negali įvykti jokių komplikacijų. Ir viską bandoma paversti pinigine išraiška.

Kad ir kaip visi norėtume, visada pasitaikys atvejų, kad gydymo metu ištiks komplikacijos, kurias ne visada pavyks nustatyti.

Jei kalbėtume apie ypač retą – gimdos plyšimo gimdant komplikaciją, ji pasaulinės statistikos duomenimis, siekia 0,012–0,07 proc. visų gimdymų. Mes paskutinių 20 metų savo darbo praktikoje nepamename analogiško atvejo.

Mūsų minimu atveju nėščiajai ir vėliau gimdyvei p. Terezai pagalbą teikė, nebijau pasakyti, vieni profesionaliausių mano kolegų gydytojų, lemiamu momentu nė per žingsnį nesitraukusių nuo gimdyvės. Tiesiog įvyko nenumatyta, sunkiai diagnozuojama komplikacija – ne visas gimdos plyšimas. Beja, šiuo atveju nei nėštumo pabaigoje, nei prasidėjus gimdymui absoliučių priežasčių Cezario pjūvio operacijai nebuvo. Tą nustatė ir kelios specialistų komandos, kviestos pareikšti nuomonę įvairioms komisijoms ir teisininkams.

Kai kalbame apie 25 tūkst. litų sumą, ją sutinka sumokėti draudimo kompanija, kuri, kaip ir kiekvieną šalies ligoninę, yra apdraudusi ir mūsų įstaigą. Tiesiogiai gimdymo namai šiame siūlyme nedalyvauja, tačiau labai sveikintų taikos sutartį, sudarytą už vieno stalo susėdus vaiko netekusiai šeimai, medikams ir draudimo kompanijos atstovams.

Virgilijus Rudzinskas:

Krikščioniškųjų gimdymo namų direktoriaus pavaduotojas

Ne taip viskas turėjo baigtis. Mes privalome būti savikritiški. Jeigu būtume žinoję, kaip viskas baigsis, būtume išoperavę gerokai iki gimdymo. Bet tai, kad gimdymo pradžioje nebuvo Cezario operacijos būtinybės, nebuvo vien mano nuomonė. Tam pritarė ir keli prityrę kolegos. Įvykus plyšimui nebuvo tokio audringo vaizdo, kuris turėtų būti. Tą patikrinti gali tik per operaciją. Mūsų norai ir ketinimai buvo kuo geriausi. Ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, kad nėra jokių abejonių, jog dėjome visas pastangas.

Dėl p. T.Lukošienės buvau paskviestas į konsiliumą du kartus: pirmą – 39 nėštumo savaitę, kai keturi gydytojai sudarėme gimdymo priežiūros planą gimdyti natūraliais takais, ir antrą kartą – gimdymo metu, kada su dar dviem savo kolegėmis gydytojomis dėl išsivysčiusių komplikacijų šį planą turėjome pakeisti.

Tai, kad šeima išgyvena vaiko netektį, visai suprantama. Išgyvename ir mes, medikai. Sudėtinga, bet stengiamės pateisinti ir p. Terezos veiksmus.