Kulautuvoje vakar oficialiai atidaryti biologinio valymo įrenginiai, į kurių statybą investuota daugiau nei 2 milijonai litų.

Kauno rajono savivaldybės atstovų teigimu, ši stotis modernesnė už dabar veikiančią Kaune, kuriame nuotekos valomos tik mechaniniu būdu. Biologinius valymo įrenginius kauniečiai dar tik stato.

Kulautuvos vandenvalos stotyje nuotekos bus išvalomos ne tik mechaniškai, bet ir biologiškai. Valymo proceso metu bus naudojamas aktyvus dumblas. Išvalius nuotekas, teršalų koncentracija jose sumažės iki 10 kartų.

Tai pirmieji Kauno rajone valymo įrenginiai, pastatyti per 17 Lietuvos nepriklausomybės metų. Vakar vykusiose atidarymo iškilmėse dalyvavo ir aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas teigė, kad kurortinio miesto statuso siekiančiai Kulautuvai tokie įrenginiai buvo būtini. „Iki šiol nevalytos nuotekos kaupdavosi atvirame lauke ir patekdavo į Nemuną. Džiaugiuosi, kad dabar į upę ties Kulautuva pateks žymiai mažiau teršalų“, – tvirtino meras.

Nemunas taps dar švaresnis, kai kitų metų pabaigoje biologiniai valymo įrenginiai bus pastatyti Kaune. Bendrovė „Kauno vandenys“ prieš dvejus metus pasirašė 74 milijonų vertės sutartį su bendrovių WTE ir „Požeminiai darbai“ konsorciumu.

Prieš keletą mėnesių konsorciumo atstovai pagrasino sustabdyti statybas. Dėl padidėjusių kainų ir nenumatytų darbų reikalaujama papildomų 11 milijonų litų.

„Tam tikrų pareiškimų būta. Tačiau mes išaiškinome, kad pavėlavus laiku pastatyti įrenginius pačiam konsorciumui grėstų baudos. Artimiausiu metu bus sudaryta ginčų komisija, kuri ir nuspręs, ar konsorciumo reikalavimai pagrįsti. Grėsmės, kad statybos bus sustabdytos, nėra“, – aiškino „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Vilius Burokas.

1992 metais Aukščiausioji Taryba patvirtino, kad iki 1998 metų Kaune turi būti pastatyti biologiniai valymo įrenginiai. Tačiau statybos darbai prasidėjo tik praėjusių metų liepą.