Gelbėtojas Rolandas Kilius papasakojo, ar būna žmonių prie vandens tokiu lietingu oru.
– Kaip jums ši lietinga vasara?
– Kaip ir kitos vasaros. Budime, žmonių nėra daug, bet orai – neįprasti. Birželio mėnesį anksčiau būdavo daug žmonių, dideli karščiai, o šiais metais jų nėra daug.
– Kai toks oras, ar galima sakyti, kad gelbėtojai gali pasidžiaugti šiokia tokia ramybe ir tuo, kad traukti iš vandens besimaudančių tenka rečiau?
– Gelbėtojams dirbti lengviau, bet vis tiek reikia budėti. Žmonės ateina – tuščias paplūdimys būna labai retai.
– Kai kurie žmonės prie vandens ar ant vandens treniruojasi. Tikriausiai tokių iš vandens traukti nereikia?
– Ne, ten yra treneris, jis viską prižiūri, jei yra su gelbėjimo liemenėmis. Tačiau vakare po darbo susirenka žmonių, taip pat ir prieš darbą nemažai ateina išsimaudyti.
– Iki kada šiame paplūdimyje budi gelbėtojai? Ir nuo kada atsakomybė tenka patiems žmonėms?
– Gelbėtojai budi nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos kasdien nuo 8 val. iki 20 val.
– Ką veikiate darbe, kai oras niūrus ir lietingas? Matosi, kad ir apranga ne tokia, kaip įprasta vasarą.
– Taip, kadangi vasara vėsesnė nei įprasta, mums parūpino šiltesnes aprangas. Budime pastoviai – budrumo negalime prarasti, nes vis tiek ateina žmonių. Visada reikia stebėti, nes nelaimė gali atsitikti ir esant nedaug žmonių.
– Ar teko ką nors jau traukti iš vandens?
– Vasaros pradžioje teko ištraukti nuo tilto nukritusį vaiką.
– Ar tokie orai reiškia, kad skęstančių – mažiau?
– Mažiau, bet nelaimė bet kada gali atsitikti – budrumo neprarandame.
– Kai toks lietingas oras ir reikia striukės nuo lietaus, ar skiriasi gelbėtojų darbo rutina nuo įprastų karštų dienų?
– Nesiskiria. Pasiruošiame gelbėjimo priemones, pasiskirstome postais, budime ir stebime aplinką.
– Kaip pasirenkate, ką stebėti? Ar gelbėtojai iš karto mato, kurie žmonės gali elgtis nesaugiai prie vandens?
– Būna mažų vaikų. Jei ateina su tėvais, bet tėvai jų ne visada gerai prižiūri, reikia tėvus drausminti, kad nepaliktų vaiko.
– Ir tėvai gauna auklėjimo pamokų?
– Taip, nes tėvai kartais užsimiršta, kad vaikai maudosi. Tai, kad šalia, dar nereiškia, kad juos prižiūri, reikia stebėti. Todėl mes stebime viską nuo kranto. Retai, bet pasitaiko, kad neblaivūs asmenys nori pasimaudyti, tam stengiamės užkirsti kelią iš pat pradžių, kad nereikėtų traukti iš vandens.
– O ar leidžiate poilsiautojams atsinešti svaigiųjų gėrimų?
– Alkoholinių gėrimų vartoti negalima, todėl stebime, kad to nebūtų.
– Ar bando poilsiautojai kaip nors pagudrauti?
– Būna – slepia rankšluosčiuose ar kur nors kitur, bet tai pasimato.
– Koks, jūsų nuomone, geriausias oras maudynėms? Ir ar gelbėtojai turi laiko patys išsimaudyti?
– Ne, budėjimo metu budime. Bet kai baigiasi – galime maudytis. Man atrodo, kad geriausia temperatūra maudynėms – 25 laipsniai šilumos.
– Būna tokia?
– Būna ir 28 laipsniai šilumos. Pernai dažnai laikėsi 28 laipsniai – vandens temperatūra buvo kaip baseine.
– Jūsų įžvalgos – Žaliųjų ežerų pakrantės tikrai dėkingos. Balsio ežere taip pat vanduo skaidrus, žalios spalvos, ir žmonės dažnu atveju mato, kur brenda. Kaip įsivertinti, ar saugu lipti į vandenį?
– Jei paplūdimyje – prižiūrime dugną, ir viskas yra saugu. Nežinomose vietose reikėtų elgtis atsargiai – apsižiūrėti, kad nebūtų duobių, ypač tiems, kurie blogai plaukia. Reikia įsitikinti, kad po vandeniu nebūtų pagalių ar šakų, kad nesusižalotų kojos. Reikia neskubėti bėgti į vandenį, o lėtai apžiūrėti vietą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar jau teko teikti pirmąją pagalbą prie vandens?
– Rimtų problemų nebuvo – nebent kas nors bežaisdamas krepšinį nusibrozdino, reikėjo pleistrų.
– O kokių kuriozinių situacijų šią vasarą jau pasitaikė, ar dar ne?
– Buvo. Buvo įkritęs į vandenį automobilis. Gelbėtojas, važiuodamas į darbą, pamatė ežere esantį automobilį.
– Savininką radote?
– Policija gal rado. Nežinau.
Naujausi komentarai