Jeigu kas mano, kad visi svarbūs miesto reikalai sprendžiami savivaldybėje, gerokai klysta. Kai kuriems miesto valdžios atstovams antrąja darbo vieta tapo kavinės.
Paprasti žmonės kavinėse leidžia laisvalaikį arba pietauja laisvu nuo darbo metu.
Kauno miesto tarybos nariams ir savivaldybės tarnautojams ne nuodėmė viešojo maitinimo įstaigose sėdėti ir darbo valandomis. Kai kurie jų yra tapę etatiniais miesto centre esančių kavinių lankytojais. Kaip juokauja kauniečiai, atsidarę savo „kabinetus" prie staliukų.
Šalia miesto savivaldybės pastato esančioje kavinėje „Presto" jau būtų galima įrengti miesto valdžios vyrų ir moterų garbės alėją su kurių nors kūno vietų atspaudais. Kėdės šioje užeigoje įprato kasdien priglausti miesto reikalus sprendžiančių žmonių kūnus, o jeigu prabiltų - daug pasakytų.
Eilinę darbo dieną apie 10 val. ryto šioje vietoje neabejotinai rasite Kauno miesto savivaldybės Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus vedėją Antaną Tarnauską, besimėgaujantį kava ir cigaretės dūmu. Atrodo, fotoaparato spragsėjimas jo visai netrikdė - valdininkas neslėpė akių po tamsiais akiniais.
Kauniečiai kavinių liūtu jau praminė miesto tarybos narį Kęstutį Mikėną. Jis migruoja iš vienos viešojo maitinimo įstaigos į kitą, o paklaustas, ar kavinėse kalba apie darbo reikalus, neskubėjo atvirauti. „Kur noriu, ten einu, ką noriu, tą darau, kas patinka, tą geriu. Kas man gali nurodinėti?" - K.Mikėnas nebuvo itin draugiškas, restorane „Miesto sodas" užtiktas per tarybos posėdžio pertrauką.
Jo partijos kolega Arvydas Garbaravičius, sėdėjęs prie to paties staliuko, tikino, kad savivaldybės kavinėje siūlomi pyragai jam jau nusibodo. „Dabar pertrauka, darbas nevyksta, o aš noriu kumpio", - dėstė A.Garbaravičius, bet greitai pakilo ir kažko nuskubėjo pas restorano padavėją. Kiti du stalo kolegos - Švietimo ir kultūros departamento direktorius Edmundas Balasevičius bei Miesto plėtros departamento direktorius Remigijus Skilandis - į diskusijas nesileido. Sėdėjo tylūs ir gurkšnojo pomidorų sultis.
Kai pertraukai pasibaigus tarybos nariai jau svarstė miesto klausimus posėdžių salėje, ši kompanija dar kurį laiką posėdžiavo prie staliuko restorane.
Kavinėse „gyvena" ne tik politikai ir savivaldybės tarnautojai. Apie viską ir su visais viešbučio „Kaunas" restorane kasdien kalbasi kauniečiams pažįstamas poetas Gintaras Patackas, kartais pavadinamas Laisvės alėjos gyvuoju simboliu. Besprendžiantį mesto apželdinimo klausimus kavinėje užtikome ir įmonės „Irgita" vadovą Robertą Mačiulį.
Psichologė Viktorija Grigaliūnienė
Kiekviena įstaiga turi atitikti savo funkcijas. Kavinė yra maitinimosi, laisvalaikio, pramogų vieta. Tai labiau laisva teritorija, mažiau įpareigojanti ir varžanti žmogų, todėl kavinėje žmogus gali jaustis saugiau, negu valdininko kabinete. Darbo kabinetas yra formali aplinka, todėl darbo susitikimai viešose vietose galbūt panaikina įtampos ir bendravimo barjerą. Kita vertus, dėl laiko trūkumo politikai ar savivaldybės tarnautojai bando vienu šūviu nušauti du zuikius - aptarti darbo reikalus ir patenkinti mitybos poreikius. Tačiau interesantas turi būti gana gerai pažįstamas. Kitu atveju, kvietimas į kavinę spręsti darbo reikalų gali turėti neigiamų pasekmių.
Tarnybinio etiketo žinovas Arminas Lydeka
Aptarinėti darbo reikalus kavinėje normalu, bet nevienareikšmiška. Yra klausimų, kuriuos galima spręsti viešoje vietoje, bet yra tokių, kurie sprendžiami tik darbo kabinete. Kita vertus, poreikio eiti į kavines nebūtų, jeigu visų politikų ar valdininkų kabinetai būtų erdvūs, tinkami priimti ne vieną interesantą. Paprastai kabinete dirba du ar trys žmonės. Jeigu reikia detaliau pasikalbėti apie dalykus, kurių nenorima viešinti, pasirenkama kavinė ar kita vieša erdvė. Nereikėtų iš to daryti tragedijos. Juk tokiais atvejais politikai nesislapsto, o yra matomi žmonių.
Naujausi komentarai