Ledo arenos Rotušės aikštėje nebėra. Uždarymo proga šeštadienį čia pasirodė jaunieji Lietuvos čiuožėjai, sekmadienį paskutine proga pačiuožinėti naudojosi negausus miestiečių būrelis.

Paskutinė galimybė nesuviliojo

Čiuožykla po atviru dangumi sostinėje veikė mėnesį. Pirmąją naujų metų dieną į atidarymo renginį su didžiosiomis dailiojo čiuožimo žvaigždėmis Margarita Drobiazko ir Povilu Vanagu susirinko daugiau nei 20 tūkst. žiūrovų. Pirmomis čiuožyklos veikimo dienomis prie bilietų kasų nusidriekdavo didžiulės eilės. Neatbaidė vilniečių ir gana nemaža – 16 litų – bilieto kaina.

Tačiau vieną kartą išbandę šią pramogą, žmonės nebesugrįždavo. Po savaitės arena dažniausiai būdavo pustuštė, tik vakarais, jei pasitaikydavo gražus oras, pramogautojų ateidavo šiek tiek daugiau. Net ir paskutinėmis čiuožyklos darbo dienomis pasinaudoti paskutine proga pačiuožinėti po atviru dangumi žmonės neskubėjo.

"Jau pradėjome tirpinti ledą, tačiau šis procesas užtrunka, todėl šiandien žmonės dar gali čiuožti. Nepastebėjome, kad būtų daugiau norinčių pačiuožinėti nei kitomis dienomis. Padidėjimas jaučiamas nebent dėl savaitgalio", – vakar kalbėjo Dalia Katulienė, viešosios įstaigos "Ad fontes", įgyvendinusios ledo arenos Rotušės aikštėje projektą, direktorė.

Neatsipirko kaip planuota

Čiuožyklos įrengimas Vilniuje kainavo apie 800–900 tūkst. litų. 400 tūkst. skirta iš "Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009" lėšų, likusius pinigus skyrė rėmėjai. Pirminiais duomenimis, čiuožyklą išbandė apie 7–8 tūkst. žmonių, taigi apie pelną negali būti net kalbos.

"Iš karto žinojome, kad šis projektas neatsipirks. Ji buvo skirta ne tik čiuožinėti, o ir įvairioms kultūrinėms programoms. Jei būtume planavę iš čiuožyklos Rotušės aikštėje užsidirbti, būtų reikėję ją laikyti tikrai ilgiau nei mėnesį", – ramiai kalbėjo D.Katulienė. Jos nuomone, tokio projekto sėkmei daug įtakos turi oro sąlygos: jei orai būtų buvę geresni, lankytojų čiuožykloje būtų buvę daugiau. Kol kas dar nežinoma, ar kitais metais ledo arena bus statoma dar kartą.