Artėjant Vėlinėms kapinės sulaukia daugiau dėmesio, tačiau tai – ne apie Kauno Ledos kapines netoli Giraitės. Kauniečiai, kuriems leista laidoti šiose kapinaitėse, čia susiduria su problemomis, kurios nesprendžiamos jau antrus metus.

Sutraiškė tvorelę

Kaunietis Gražvydas Einorius, žvelgdamas į suniokotą jo prižiūrimos kapavietės gruntinį apvadą, gali tik dūsauti ir skėsčioti rankomis. Kapavietės aptvarą sutraiškė kapinių teritorija važiavęs automobilis.

„Nesuprantu, kam tas draudžiantis važinėti kapinėse automobiliais užrašas pakabintas ant nerakinamų vartų? – klausė G.Einorius. – Juk pro juos gali bet kas įvažiuoti ir nenubaustas už padarytą žalą išvažiuoti.“ G.Einorius jau ne pirmą kartą patiria nuostolių, nes priverstas taisyti sulaužytą kapavietės apvadą.

„Kauno diena“ pabandė išsiaiškinti, kodėl neišvengiama tokių nuostolių Ledos kapinėse, skirtose laidoti kauniečiams, kurių palaikų jau nebesutalpina miesto teritorijoje esančios kapinės.

Kodėl šios kapinės, vienintelės, į kurias šiuo metu nukreipiami mirusįjį norintys palaidoti kauniečiai, tvarkomos taip, kad žemina gyvųjų orumą ir mala į miltus pagarbą paskutinei velionio kelionei?

Pažadų sąrašas – solidus

Anot Užliedžių seniūnės Jūratės Truncienės, kai 2010 m. Kauno rajono valdžia suteikė miestui pagalbą ir leido laidoti Ledos kapinių 1,3 ha teritorijoje mirusiuosius, Kauno miesto valdžia pažadėjo, kad kapinės, esančios Vijūkų kaime, netoli Užliedžių ir Gitaitės, bus tvarkomos.

Būsimų darbų sąrašas atrodė labai gražiai: iš Ledos kapinių bus vežamos atliekos, pastatytas biotualetas, išlygintas žvyrkelis, nuo jo žiemą bus valomas sniegas.

Pylėsi pažadai, kad bus padidintas ir automobilių aikštelės plotas, įrengti nauji vartai, sutvarkyta drenažo sistema.

Paaiškėjo, kad į daugelį šių įsipareigojimų Kauno savivaldybė paprasčiausiai numojo ranka.

Seniūnija nubraižė net schemą

„Kauniečiams pradėjus tvarkyti artimųjų kapavietes, automobilių vairuotojai ramiausiai ėmė važiuoti į kapinių teritoriją pro senuosius kapinių vartus kada tik užsimanę. Nauji vartai taip ir liko neįrengti", – sakė Užliedžių seniūnė J.Truncienė.

„Mat vartų nerakinome, o ir kapinių prižiūrėtojo čia nebūna, nes per metus šiose kapinėse palaidojama tik apie 15 seniūnijos gyventojų“, – kalbėjo seniūnė.

"Dabar, pastebėję įvairių mūsų tvarkos pažeidimų, pradėjome rakinti kapinių vartus, tačiau ne kartą radome nuplėštas spynas. Maža to, kauniečiai išgriovė dalį tvoros, esančios prie jų artimųjų kapaviečių“, – pasakojo J.Truncienė.

Seniūnė kreipėsi raštu į Kauno miesto savivaldybės administraciją ragindama įrengti įvažiavimo vartus į miestui skirtos kapinių teritorijos dalį ir atitverti ją nuo seniūnijai priklausančios dalies, paliekant vartelius tik pėstiesiems.

Užliedžių seniūnija net ir specialią schemą parengė ir išsiuntė Kauno vadovams, tačiau viskas liko tik popieriuje.

Į kapines – guminiais batais

Kauno valdžios pažadai pasirūpinti Ledos kapinėmis panašūs veikiau į pasityčiojimą. Miestiečiai jau antrus metus skundžiasi, kad ši vieta laidoti netinkamai parengta – vietovė labai drėgna, privažiuoti – sudėtinga.

Kai kurie kapinaičių kvartalai panašūs į pelkę, kurioje stirkso kryžiai ir matyti kapų kauburėliai. Be aukštaaulių guminių batų prieiti prie kapų neįmanoma.

Anot Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriaus pavaduotojo Valdemaro Olšausko, Ledos kapinėse neįrengti ne tik vartai ten, kur jų labai reikia, bet ir nesutvarkyta drenažo sistema.

Šiems darbams Kauno savivaldybė neskyrė lėšų, nors jie buvo numatyti bendrame Kauno miesto ir rajono vadovų susitarime dėl Ledos kapinaičių.

Paklaustas, kas atlygins kauniečiui G.Einoriui padarytą žalą dėl sutraiškyto kapavietės aptvaro, V.Olšauskas trumpam susimąstė, o paskui tarė: „Manyčiau, kad niekas."

„Jam teks apsaugoti kapavietę nuo pravažiuojančių automobilių, įbetonavus šalia jos kelis stulpelius“, – patarė valdininkas.