Savivaldybė atliko valdytojų veiklos  tyrimą  –  kaip šių trijų namų karšto vandens sistemų prižiūrėtojai atlieka jiems priskirtas funkcijas, kaip užtikrina teisės aktuose reikalaujamą karšto vandens temperatūrą. Tyrimas parodė, kad prižiūrėtojai netinkamai vykdė savo tiesiogines pareigas, valdytojai nekontroliavo prižiūrėtojų veiksmų  ir pažeidė Administracinių  nusižengimų kodekso nuostatas: neatliko ar netinkamai atliko jiems teisės aktuose nustatytas valdymo pareigas, o tai užtraukia baudą nuo 100 iki 300 eurų.

„Akivaizdu, kad daugiabučių namų administratoriai netinkamai vykdė savo prievolę ir neužtikrino higienos normų reikalavimų ir toks jų aplaidumas privedė prie didelės nelaimės. Savivaldybė pritaikys griežčiausią galimą sankciją – skirs maksimalią baudą,  deja, ji siekia iki 300 eurų. Teisės aktuose numatytos sankcijos tikrai nėra pakankamos ir labiau simbolinės.  Mūsų tikslas – kad už tokius nusižengimus  savivaldybė galėtų išbraukti  administratorių iš sąrašo ir jis nebegalėtų tuo verstis“,  – sakė mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.

Pasak vicemero, simbolinės baudos nepasiekia tikslų, todėl savivaldybė nuo 2015 metų jau ne kartą yra kreipusis į Aplinkos ministeriją, kad būtų pakoreguoti įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, suteikiant savivaldybėms tikrai realius svertus bausti, atlikti auditą ar kitus instrumentus, prižiūrint daugiabučių namų administratorių veiklą.  Savivaldybės turi turėti galimybę išbraukti netinkamai veikiančias, nusižengiančias įmones iš administruojančių įmonių sąrašo. Į siūlymus  ministerijos atsakymų negauta.  Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus savivaldybė negali išbraukti nusižengusių administratorių iš sąrašo, kol šie turi bent vieną administruojamą namą.

Po savivaldybės atlikto tyrimo bus surašyti Administracinių teisių pažeidimo protokolai, kuriais remdamasis Teismas spręs skirti baudas trijų namų valdytojams.

Vilniuje nuo legioneliozės šiemet jau mirė trys žmonės.

Gyventojams rekomenduojama: reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus. Neleisti vandeniui užsistovėti, jei vanduo buvo nenaudojamas tam tikrą laiką (pav. atostogų metu), prieš pradedant jį vartoti, leisti keletą minučių jam nubėgti. Jokių vandens tyrimų savarankiškai neatlikti, o kreiptis į savo namų administratorių.

Legioneliozės sukėlėjas paplitęs plačiai gamtoje (atviruose vandens telkiniuose) ir su vandeniu susijusiuose žmogaus veiklos įrenginiuose – vandens aušinimo bokštuose, vandens tiekimo sistemoje ir pan. Rizika didžiausia ten, kur formuojasi vandens garų aerozoliai.

Pažymėtina, kad legionelėmis užsikrečiama tik įkvėpus legionelėmis užteršto vandens aerozolio. Geriant vandenį, kitaip jį naudojant buityje neužsikrečiama. Rizika užsikrėsti nėra vienoda visiems, didesnė rizika vyresnio amžiaus žmonėms, rūkantiems, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, sergantiems plaučių ir kvėpavimo takų lėtinėmis ligomis, imunosupresinės būklės asmenims. Tik nedidelei daliai užsikrėtusių išsivysto susirgimas legionelioze. Lietuvoje kasmet registruojama po keletą susirgimų legionelioze.