Renginio dalyviai laikė plakatus su užrašais „Žmogaus teisės – ne LGBT ideologija“, „Nepilnamečių apsauga ar diskriminacija?“, „Stabdykime patyčias“, „Mes esame žmonės ne ideologija“ ir kitus.
„Niekas negali paneigti, kad mokyklose yra LGBT asmenys, mes darėme tyrimą 2017 metais ir 2022 metais. Pastebėjome, kad 2022 metais mūsų tyrime sudalyvavo virš tūkstančio LGBT moksleivių – tai parodo, kaip žmonės nori išsikalbėti ir paaiškinti, kaip jie jaučiasi, nes atsiverti mokyklose jie negali“, – BNS ketvirtadienį sakė Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko.
„Tyrimas parodė, kad jų savijauta palyginus su 2017 metais blogėja ir mes kalbame apie tai, kad jeigu mes nieko nedarysime, procesas bus dar blogesnis. Tai aš keliu klausimą – ar mums, kaip visuomenei, kurioje gerbiamos žmogaus teisės, visiškai nesvarbu, kaip jaučiasi jų atžalos?“ – kėlė klausimą jis.
Niekas negali paneigti, kad mokyklose yra LGBT asmenys.
Anot jo, būtina panaikinti diskriminacinio pobūdžio Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatą, kuria remiantis ne kartą buvo apribota su LGBT bendruomene susijusi informacija. Dėl to LGBTQ atstovai reiškia palaikymą Teisingumo ministerijai, ragina Vyriausybę ir Seimo narius ją pakeisti.
Teisingumo ministerija yra parengusi minėto įstatymo pataisas, numatančias atsisakyti nuostatos, kad informacija apie LGBTQ žmonių santuokas daro neigiamą poveikį nepilnamečiams.
V. Simonko abejojo, kad Seimas palaikys iniciatyvą keisti nuostatą.
S. Lisausko / BNS nuotr.
„Nelabai, bet aš suprantu, kad reikia dirbti ir dirbti konstruktyviai, priešpriešos nereikia, mes turime išsikalbėti, surasti tam tikrą vidurkį“, – tvirtino jis.
Tuo metu plakatą „Geras pedofilas – miręs pedofilas“ laikantis Raimundas Šimaitis sakė manantis, kad vaikai yra ne seksualinio pobūdžio objektai, todėl nuostatos naikinti nereikėtų.
„Vaikai turi turėti vaikystę, o ne galvoti, kas ten ką daro. Jie privalo žaisti su žaislais, o ne su vienas kito kažkuo“, – pridūrė jis.
S. Lisausko / BNS nuotr.
„Gėjai gi ne pedofilai, gėjai santykiauja su suaugusiais žmonėmis, bet tie gėjai, kuriuos domina vaikai, pavyzdžiui, Jakštys, tai tie yra pedofilai“, – teigė R. Šimaitis.
Į protestą atėjo kelios dešimtys žmonių su Lietuvos vėliavomis, prieštaraujančių protestui. Vienas iš jų – riaušių byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.
Vaikai turi turėti vaikystę, o ne galvoti, kas ten ką daro. Jie privalo žaisti su žaislais, o ne su vienas kito kažkuo.
„Jie gi neturi nepilnamečių vaikų, tai koks jiems skirtumas tas įstatymas yra ar nėra“, – sakė jis.
Prie protesto prisijungė ir pasisakymais prieš LGBTQ garsėjantis Seimo narys Petras Gražulis.
„Už Lietuvą vyrai, o moterys – už Petrą“, – kalbėjo parlamentaras.
A. Kandrotas vėliau perėjo per ant žolės ištiestą LGBTQ vaivorykštės spalvos vėliavą.
Jie tikrai labai trukdė šitam susirinkimui, dėl to, kad jie garsiai šūkavo, užstojo su vėliavomis.
Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis teigė manantis, kad protestas parodė teisėsaugos institucijų neveiksnumą.
„Tokie kontrprotestai galimi įvairiose situacijose, ne tik čia ir tai parodė arba policijos pareigūnų nuostatas tam tikras, nes tų konvojinių automobilių yra pakankamai nemažai ir galima būtų išspręsti, jeigu būtų kilęs konfliktas“, – BNS sakė jis.
Tačiau, anot jo, policijos pareigūnai nepareikalavo susirinkimą trukdžiusių asmenų išeiti.
„Jie tikrai labai trukdė šitam susirinkimui, dėl to, kad jie garsiai šūkavo, užstojo su vėliavomis“, – tvirtino A. Rudomanskis.
Teisingumo ministerija parengė pataisą, siūlančią iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo išbraukti, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija laikoma ta, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Konstitucijoje nurodyta, jog santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutikimu.
Teisingumo ministerijos teigimu, minėtos įstatymo nuostatos atsisakymas pašalins galimybę diskriminaciniu būdu riboti saviraiškos laisvę.
Teigiama, kad pataisa parengta įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) šių metų sausio 23 dienos sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą.
Teismas pripažino, kad Lietuva, apribojusi knygos, kurioje aprašomi tos pačios lyties asmenų santykiai. platinimą, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnį, apibrėžiantį saviraiškos laisvę, ir priteisė 12 tūkst. eurų neturtinės žalos kompensaciją bei 5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Naujausi komentarai