Lietuva atsisveikina su mohikanu

Šiandien prie Algimanto Masiulio karsto Kauno valstybinio dramos teatro scenoje garbės sargyboje sustos visos Lietuvos teatralai. Paskutinį kartą jam nusileis scenos uždanga. Karstas bus uždengtas tik prie artimųjų. Ir šiuo momentu scenos grandas išliks estetas - viršutinėje švarko kišenėlėje gulės aktorės Inesos Paliulytės įdėta nosinaitė.

Karys, galynėjęsis su liga

Šiandien 13 val. amžinojo poilsio vieton Petrašiūnų kapinėse bus išlydėti A.Masiulio palaikai. Vakar kauniečiai, teatro žmonės, politikai, visuomenės veikėjai ėjo ir ėjo atsisveikinti su vienu garsiausių Lietuvos kino ir teatro aktorių. Žiūrovų salėje tyloje skendėjo atėjusieji pagerbti velionį, scenos, kurioje aktorius pašarvotas, prieigose dalytasi prisiminimais.

"Išeina mohikanai, paskui ir mes, eiliniai, iškeliausime", - atvykęs atiduoti paskutinės pagarbos velioniui pastebėjo aktorius, Klaipėdos dramos teatro direktorius Gediminas Pranckūnas.

Paskutinėmis gyvenimo dienomis aktorius daug laiko skyrė bendravimui. Šeštadienį skambino kolegoms iš Kauno valstybinio dramos teatro, pasakodamas savo sapną. "Kai Algimantas paskambino, buvau miške. Sako: "Sapnavau, kad mirė vienas Šiaulių vyresniosios kartos aktorius. Mes, kauniečiai, juodai apsirengę, susėdom aplink spektaklio "Ilga Kalėdų vakarienė" stalą.

Šalia manęs sėdėjo Gražina Balandytė, bet Jūs, Inesa, atėjot, ją pastūmėt, atsisėdot šalia, paėmėt mane už rankos, ir man pasidarė taip gera... Ir čia mano sapną Dievulis nutraukė". Ilgai kalbėjomės, ir apie ligą. Drąsindama pasakiau, kad jis - karys, turintis nugalėti ligą. Atsakė, kad jis - visoks", - prisiminė Kauno valstybinio dramos teatro aktorė I.Paliulytė. Šį A.Masiulio skambutį ji vertina kaip labai gražią aktoriaus atsisveikinimo dovaną.

I.Paliulytė prisiminė ir prieš daugelį metų Maskvoje kartu su A.Masiuliu švęstas Velykas. "Tuo metu aš mokiausi Maskvoje. Paskambino čia filmavęsis Algimantas, pasiūlė kartu nueiti į bažnyčią. Maskvoje išeiti su Algimantu į gatvę reiškė, kad tave nuolatos lydės žvilgsniai. Manau, Rusijoje šis aktorius buvo labiau žinomas ir gerbiamas nei Lietuvoje", - pasakojo I.Paliulytė. Scenos mohikaną ir šią aktorę siejo teatro karjeros pradžia Panevėžyje, čia išeita Juozo Miltinio teatro mokykla.

Iš senosios teatro kartos

Kauno valstybiniame dramos teatre visi žinojo A.Masiulio fanatiško darbo principus. Apie jam tekusį personažą surinkdavo visą įmanomą medžiagą. Laikėsi J.Miltinio principo: aktorius turi būti ir akrobatas, ir filosofas. Eruditas, išstudijavęs filosofijos, dailės istoriją. Jį buvo galima sutikti klasikinės muzikos koncertuose, dailės parodose.
"Pažinau jį kaip žmogų, iki paskutinio atodūsio ištikimą etiniams principams. Doras, sąžiningas, netoleruojantis veidmainystės, visada besilaikantis duoto žodžio.

Algimantas pabrėždavo, kad tuos principus jam įdiegė J.Miltinis. Manau, teatro mokytojo sėklos biro į labai dėkingą dirvą. Buvo tikras dvasios aristokratas, bet kartu ir labai žmogiškas, paprastas", - pasakojo artimai su Masiulių šeima bendravęs Kauno savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus.
"Jis reprezentavo ištisą Lietuvos žmonių kartą. Žmonės, atėję iš prieškario Lietuvos, turėjo ką pasakyti. Nežinau, kada ir kur jie gavo labai tvirtus humanizmo pagrindus. Bet dabar tokių žmonių viešumoje nėra - nėra žinomų žmonių, kurie nebijotų gyventi labai savitą gyvenimą", - pastebėjo kaunodiena.lt interneto komentatoriai.

Svajojo suvaidinti gyvenimą

"Senoji teatro karta išsiskiria kaip žmonės idealistai, tikintys teatru, nesuteikiantys pirmenybės niekam kitam, išskyrus kūrybą. Žmonės, kuriems scena - šventa, kurie niekada nesupras, kad pašaliniai žmonės gali puotauti scenoje. Man kartą teko matyti tokį vaizdelį, kai teatras buvo išnuomotas vienos firmos renginiui. A.Masiulį būtų ištikęs infarktas, pamačius girtus asmenis, šlitinėjančius po sceną", - įsitikinęs buvęs Kauno dramos teatro aktorius, Kauno menininkų namų direktorius Viktoras Valašinas.

Jis prisiminė ir vieną lemtingą istoriją. Prieš porą metų Kauno menininkų namuose V.Valašinas pradėjo statyti spektaklį pagal Ingmaro Bergmano pjesę "Sarabanda". Pagrindinio veikėjo - Johano - vaidmeniui atlikti pakviečiau Algimantą. Spektaklio pabaigoje vaizduojamas simbolinis šio herojaus išėjimas Anapilin. Pablogėjus sveikatai, jis šio vaidmens atsisakė. Tada pakviečiau Šiaulių dramos teatro aktorių Praną Piauloką, tačiau ir jo sveikata, prasidėjus repeticijoms, pablogėjo. Aktorius pavasarį mirė. Po šios mirties Algimantas man parašė žinutę, kurioje prisipažino, kad Johano vaidmeniu jis svajojęs pagaliau suvaidinti tai, ką jis iš tiesų galvoja apie gyvenimą. Dabar jau nebėra kam suvaidinti Johano. Nemanau, kad dar imsiuosi šio spektaklio", - prisipažino V.Valašinas.

Aktorius iki paskutinės akimirkos

Scenos imperatoriumi tituluotas aktorius namie buvo visai kitoks. Labai dėmesingas draugams, geras sūnus - kantriai slaugęs savo mamą, didžiavęsis savo šeimos moterimis: žmona Gražina, dukra Milda, anūke Agne, pernai gimusia proanūke Ugne.

"Jis labai daug dėmesio skyrė darbui, bet dėmesiu neskriaudė ir šeimos. Spindulį skyrė darbui, spindulį - žmonai, spindulį - vaikui, spindulį - draugui. Ir tų jo spindulių visiems užteko", - pasakojo dukra Milda.

Birželio mėnesį aktoriui buvo diagnozuotas žarnyno vėžys, Kauno medicinos universiteto klinikose atliktos dvi sudėtingos operacijos. "Algimantą gąsdino mintis, kad paskutinį gyvenimo laikotarpį praleis prijungtas prie medicininės įrangos - kurį laiką po operacijos taip ir buvo. Jis labai išgyveno dėl to, bet paskui atsigavo. Manau, kažkiek ir forsavo, pirmiausia bandydamas įrodyti sau, kad gali pasveikti. Nuolatos buvo pilnas idėjų ir darbų: aš dar nepadariau to, nenutapiau to, nesuvaidinau to", - tvirtino G.Jankus. Pastaruoju metu A.Masiulis lankė chemoterapijos kursą, kurį, kaip pastebėjo artimieji, jo organizmas lengvai toleravo.

"Galėjai girti, kad šiandien jis atrodo žvaliai, tik jo žvilgsnis išduodavo: girkit, girkit, bet aš žinau, kaip yra. Nežinau, ar jis tikrai tikėjo pasveiksiąs. Taip atrodė, kad tiki. Jis gi buvo aktorius, tik jis vienas žinojo, kaip iš tiesų jautėsi", - pasakojo duktė Milda.

Liko nebaigtas paveikslas

Pirmadienį, priešpaskutinę savo gyvenimo dieną, aktorius buvo labai aktyvus - važiavo į miestą pirkti pieštukų, popieriaus, teptukų, užsuko į teatrą pabendrauti su kolegomis. Antradienį ryte dar jautėsi žvalus, staiga pakvietė žmoną: "Gražina, Gražina, aš mirštu". "Spėjau tik pataisyti pagalvę ir iškviesti greitąją. Atvykę medikai niekuo negalėjo padėti.

Plaučių kraujagyslę užkišo trombas. Tromboembolija Algimantui buvo diagnozuota anksčiau, aš jam pastaruoju metu nuo šios ligos leidau vaistus", - pasakojo žmona. Namie liko ne vienas nebaigtas paveikslas, eskizas ir rusų režisieriaus, kvietusio A.Masiulį filmuotis Estijoje filmuojamoje juostoje, scenarijus.

Be daugelio teatro ir kino apdovanojimų, aktorius buvo pelnęs III laipsnio Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordiną, Kauno miesto II laipsnio Santakos garbės ženklą. Tačiau Kauno garbės piliečio vardas aktoriui nebuvo suteiktas. "Jam turėtų būti suteiktas visos Lietuvos, o ne Kauno garbės piliečio vardas. Esu tikras, Algimantas nejautė skriaudos, neturėdamas šio vardo. Jis apskritai skeptiškai vertino visas pagerbimo ceremonijas", - tikino G.Jankus.