Kas moteriai uždraus gimdyti namie? Niekas. Bet Lietuvoje tai vadinama neteisėta veikla. O sveikatos apsaugos ministro įsakymas, regis, galingesnis už Hipokrato priesaiką, draudžia medikams teikti pagalbą namie gimdančioms moterims.

Nuskambėjo iki JAV

Gausios Lietuvos policijos pareigūnų ir prokurorų pajėgos atlieka ikiteisminį tyrimą dėl gimdymo ne gydymo įstaigose. Jau apklausta apie 400 namuose gimdžiusių moterų.

Šio tyrimo pobūdis, objektas, su juo susiję incidentai jau nuskambėjo pasaulyje. Apie tai žino JAV, Europa, Gruzija.

Praėjusią savaitę ankstų rytą kriminalinės policijos pareigūnai atvyko į kino režisierės Inesos Kurklietytės ir jos vyro aktoriaus bei režisieriaus Ramūno Abukevičiaus namus daryti kratos.

Pareigūnai išsivežė menininkų kompiuterius ir I.Kurklietytės filmo „Lengvas raganavimas“ vaizdajuostę.

Šis dokumentinis filmas apie namuose gimdančias moteris buvo sukurtas prieš aštuonerius metus, rodytas Berlyno kino festivalyje.

„Jie atėjo jėga pareikalauti autorinio kūrinio, kuris turėtų padėti jiems įrodyti filmo herojės kaltę. Paradoksas tai, kad jie atėjo paimti autorinio kūrinio kaip nusikalstamos veikos įrodymo. Meno kūrinys iš principo negali tarnauti teisėtvarkos pareigūnams“, – mano kino režisierė.

„Jie turėtų manęs paklausti, kur yra išmonė, o kur realybė, – įsitikinusi filmo kūrėja. – Pažiūrėję tam tikrą medžiagą ir apie ją manęs nepasiteiravę, jie gali padaryti neteisingas išvadas.“

Prarandame žodžio laisvę?

Režisierę I.Kurklietytę palaiko ne tik Lietuvos kinematografininkai – po kratos jai skambino kino kūrėjai iš JAV, Gruzijos ir išreiškė solidarumą. Apie įvykį Lietuvoje pranešė vokiečių televizija.

„Smagu, kad menininkai kovoja, kad jiems ne tas pat. Pamačiau, kiek visuomenei yra svarbu laisvas žodis, teisė reikšti savo nuomonę. Mes prarandame žodžio laisvę“, – kalbėjo režisierė.

I.Kurklietytė šioje byloje – ne įtariamoji, o liudytoja. Į apklausą ji kviečiama kovo 4 d. Kvietimas jai buvo įteiktas po kratos.

Kaltina medikų kastą

Generalinė prokuratūra oficialiai pranešė, kad šio tyrimo pagrindas yra sąmoningai ir sistemingai besikartojanti veikla, kuria buvo siekiama pasipelnyti ir kuri teisiškai Lietuvos valstybėje draudžiama.

„Filme neužfiksuotas joks atsiskaitymas už pagalbą gimdančiai moteriai. Kiek mačiau, kiek pati su tuo susidūriau, pribuvėjos niekada neprašė tam tikros “taksos„ ar kitokio užmokesčio“, – kalbėjo I.Kurklietytė.

Kai moterys gimdo ligoninėse, dauguma už gimdymo paslaugas moka vokeliais, ir tai – vieša paslaptis. Galima kaltinti – kodėl moka? Tačiau ne viena gimdyvė yra patyrusi: nemokėsi, būsi prižiūrėta atbulomis rankomis ir tai gali turėti rimtų padarinių. Ką apie tai mano režisierė?

„Ta byla vyksta dvejus metus. Jai tirti metamos didžiulės kriminalistų pajėgos, iš esmės nukreiptos į vieną žmogų – pribuvėją, taip bandoma nukreipti dėmesį nuo korupcijos ligoninėse. Man peršasi mintis, kad tai daroma gydytojų užsakymu“, – sakė I.Kurklietytė.

„Kai valstybė turi tiek daug problemų, kurias žmonės mato plika akimi, kai tam tikros bylos tebėra neištiriamos, nepabaigiamos, nes, sakoma, kad nėra policijos darbuotojų, tyrėjų, o čia metamos tokios pajėgos susidoroti su keturiomis moterimis, man keista. Ar taip visuomenės dėmesys nenukreipiamas nuo daug svarbesnių dalykų?“ – klausė I.Kurklietytė.

Filmas turi reikšmės tyrimui

Prokurorai nutarė užglaistyti visuomenėje kilusį pasipiktinimą. Generalinėje prokuratūroje buvo surengta spaudos konferencija.

Visuomenei paaiškinti apie kratą I.Kurklietytės ir R.Abukevičiaus namuose ir apie ikiteisminį tyrimą buvo pasitelktos dvi moterys – Vilniaus apygardos prokuratūros Apeliacinio skyriaus prokurorė Larisa Fedotova ir Vilniaus apylinkės 6-ojo skyriaus prokurorė Audronė Pupeikienė.

„Tas filmas buvo paimtas su kitais duomenimis, kurie gali patvirtinti tam tikrų asmenų dalyvavimą tam tikroje veikloje. Jis paimtas ne kaip autorinis darbas, o kaip daiktas, turintis reikšmės ikiteisminiam tyrimui“, – sakė prokurorė L.Fedotova.

Bet ar krata filmo kūrėjos namuose nebyloja, kad kėsinamasi į žodžio laisvę?

„Šiuo atveju tyrimo objektas nėra nei pats menininkas, nei jo kaip autoriaus teisės, nei meno kūrinys. Tyrimas vyksta visiškai ne dėl to. Ikiteisminis tyrimas vyksta dėl dokumentų suklastojimo, dėl spaudo suklastojimo ir jo naudojimo, dėl sunkaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl neteisėto vertimosi šita veikla“, – dėstė A.Pupeikienė.

Kaip filmas apie moteris, gimdančias natūralioje aplinkoje, turėtų padėti aiškinantis dokumento klastojimą ir panašius tiriamus dalykus, prokurorės nepaaiškino.

Gresia ketveri metai

Komentuodamos painiojosi ir pačios prokurorės. Liko neaišku, kas yra neteisėta veikla – gimdymas namuose ar jo priėmimas.

Kas uždraus moteriai gimdyti namuose? Kur ji nori, ten ir gimdo. Be abejo, kas nors jai turi padėti. Vis dėlto pribuvėjos darbą kriminalistai įvardija kaip nelegalią veiklą.

Vadinasi, kad viskas būtų teisiškai legalu, namuose gimdanti moteris turi būti palikta viena?

L.Fedotova sakė, kad neteisėta veikla – tai neteisėtas gimdymas namuose. Tokių gimdymo atvejų šiuo metu nustatyta apie 400.

Tyrimas atliekamas ir dėl kelių kūdikių mirties bei gimdyvių sužalojimo. Šiuo metu tiriamos šešių kūdikių mirties ir aštuonių gimdyvių sužalojimo atvejai. Aiškinamasi, ar kūdikių mirtys susijusios su gimdymu namuose, o gimdyvių sužalojimas – su nekvalifikuotu gimdymo priėmimu.

„Noriu patikinti, kad tėvai nėra patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ikiteisminis tyrimas vyksta dėl neteisėtos profesinės veiklos – gimdymo priėmimo namuose, kuri nėra licencijuota mūsų šalyje. Lietuvoje gimdymas reglamentuotas tiktai medicinos įstaigoje, esant kvalifikuotai medicininei pagalbai“, – dėstė L.Fedotova.

Jeigu įtarimai bus pareikšti dėl neteisėtos profesinės veiklos, už tai numatoma iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Byla „Valstybė prieš žmogų“

Ištrauka iš viešo „gydytojos B.K.“ laiško:

"Dabar esu įtariamoji gimdymų namuose byloje, nes, paklusdama Hipokrato priesaikai ir savo sąžinei, nedrįsau palikti šeimų, apsisprendusių gimdyti namuose vienų – tam, kad įvertinčiau paprasčiausius dalykus: ar teisingai užrišta virkštelė, koks kraujavimo intensyvumas ir t. t. Svarbiausia – ar nereikalinga stacionarinė pagalba.

Man nesuvokiama šios bylos esminė logika. Gimdymo metu mažesni ar didesni „kūno sužalojimai“ įvyksta apie 70 proc. moterų. Kai tai įvyksta gimdant ligoninėje, traktuojama, kad tai normalu, juk „visko pasitaiko“. Jei įvyksta gimdant namuose, tai jau „kūno sužalojimas“, už kurį, net nesiskundžiant „nukentėjusiajam“, valstybė gali kelti baudžiamąją bylą.

Pamažu suvokiau bylos politinį atspalvį – tai byla „valstybė prieš žmogų“. Tai byla prieš visas tas šeimas, kurioms gimdymas namuose – vertybė. Toms, kurios turi platesnį požiūrį, važinėja po pasaulį ir skaito mokslinius tyrimus, mato tiesą – tam tikromis sąlygomis gimdymas namuose yra saugi alternatyva."

Spręs Strasbūro teismas

Keturios Lietuvos pilietės kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT) dėl to, kad mūsų šalyje neužtikrinamos su gimdymu susijusios žmogaus teisės.

Anot pareiškėjų, Lietuvoje nesudaromos sąlygos pasirinkti gimdymo vietą, būdą ir sąlygas bei gauti kvalifikuotą pagalbą gimdant ne ligoninėje.

Iš Strasbūro gautas patvirtinimas, kad tarptautinis teismas pradėjo pirminį bylos prieš Lietuvą nagrinėjimą. EŽTT išsiuntė Lietuvos Vyriausybei su byla susijusių klausimų, į kuriuos ji turi atsakyti iki šių metų balandžio.

Šiuo metu galiojantis sveikatos apsaugos ministro įsakymas draudžia akušeriams ir gydytojams akušeriams-ginekologams teikti pagalbą namuose gimdančioms moterims.