„Nors praėjusių metų pabaiga ir šių metų sausis buvo gana sėkmingi naujų butų Vilniuje pardavėjams, teigti, kad rinka perkaitusi, būtų tikrai ankstyva. 2020 metais nauji butai sudarė maždaug 40 proc. visų sandorių sostinėje, tačiau jų dalis bendrame būsto fonde yra itin maža. Be to, keičiasi žmonių poreikiai, Vilniuje daugėja gyventojų, ir pastaraisiais metais Vilniuje butų kainos didėjo lėčiau negu vidutinės pajamos, todėl teigti, kad kainos pervertintos, būtų per drąsu“, – komentare Eltai teigia LB valdybos pirmininko patarėjas Tomas Garbaravičius.

„Tačiau nerimą kiek kelia tai, kad, nepaisant pandemijos ir jos galimų makroekonominių padarinių, vyrauja optimistiniai rinkos dalyvių lūkesčiai ir Vilniuje nemažą paklausos dalį sudaro pirkėjai, įsigyjantys būstą nuomai. Jei būstas nuomai įsigyjamas skolintomis lėšomis, didėja rizika tiek bankams, tiek patiems investuotojams“, – sako LB valdybos pirmininko patarėjas.

Pasak jo, centrinis bankas stebi situaciją ir, prireikus, būtų galima nustatyti griežtesnius reikalavimus.

„Lietuvos bankas atidžiai stebi situaciją Vilniaus būsto rinkoje ir, prireikus, tokioms paskoloms, kai Vilniuje įkeičiamas būstas yra ne pirmasis paskolos gavėjo būstas, būtų galima nustatyti griežtesnius Atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimus, – pavyzdžiui, reikalauti didesnio pradinio įnašo“, – sako T. Garbaravičius.

Bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis Eltai teigė, kad būstų Vilniuje paklausa pastaruoju metu viršija pasiūlą, o tai sudaro prielaidas NT kainų kilimui netolimoje ateityje.

Sausio pradžioje Registrų centras skelbė, kad bendras įregistruotų NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius praėjusiais metais nedaug atsiliko nuo ganėtinai aktyvių 2019 metų, o atskirose NT objektų kategorijose netgi fiksuotas išaugęs sandorių skaičius.