Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės gydytojų ir vadovų nesutarimai persikėlė į prokuratūros, Darbo inspekcijos kabinetus.

Skundėsi neteisėtu darbu

„Kauno diena“ jau rašė apie Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės užkulisius, kai dalis gydytojų prakalbo apie netvarką ir blogas darbo sąlygas. „Po mūsų viešo pareiškimo niekas nepasikeitė, tik jaučiame dar didesnį vadovo psichologinį spaudimą, – teigė ligoninės operacinės administratorius ir ortopedas- traumatologas Giedrius Martinkus. – Ir toliau turėjome dirbti ne pagal darbo sutartis, kol šio pažeidimo neužfiksavo Darbo inspekcija.“

Endoprotezavimo ir sportinių traumų skyriaus administratorius, ortopedas-traumatologas Audrius Muižys aiškino, kad jie įsipareigoję dirbti tik stacionarinėje ligoninėje. „Gydydamas ir tvarkydamas skyriaus dokumentus uždirbu pusantro tūkstančio litų, bet dar buvau priverstas budėti naktimis Traumatologijos punkte, į kurį per naktį atvyksta apie 40 ligonių. Už tai nieko papildomai neuždirbau, be to, nukentėdavo planinės operacijos dieniniame skyriuje, nes po budėjimų mums priklauso laisvos valandos“, – kalbėjo jis.

Darbo inspekcija praėjusių metų pabaigoje pripažino, kad gydytojai be jos raštiško sutikimo turėjo dirbti kitame ligoninės padalinyje, nei numatyta sutartyje, todėl buvo pažeistos jų teisės. Dėl to ligoninei buvo pateiktas reikalavimas pašalinti šį pažeidimą.

Kilusį gydytojų maištą pradėjo tirti ir Kauno savivaldybė, kuri yra ligoninės steigėja. „Specialiai sudaryta darbo grupė jau apklausė konfliktuojančias puses, aplankė ligoninę, artimiausiu metu pateiksime savo išvadas“, – teigė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Abramavičius.

Keis atlyginimų sistemą

Ligoninės direktorius Juozas Skirmantas Paukštys teisinosi, kad Darbo kodeksą turi derinti su sveikatos apsaugos ministro įsakymu užtikrinti skubią ir neatidėliotiną pagalbą. „Daugelis ligoninių susiduria su šia problema – jeigu tiksliai vykdytume Darbo kodeksą, reikėtų atskirų sutarčių su gydytojais dėl jų darbo operacinėse, gipsinėse, teikiamų konsultacijų, – įsitikinęs jis. – Nors iš Traumatologijos punkto išėjo du gydytojai, mums ir toliau reikėjo užtikrinti skubios, neatidėliotinos pagalbos teikimą. Juk jei numirs atvežtas ir nesulaukęs pagalbos pacientas, niekam nebus įdomu, kad aš laikiausi Darbo kodekso nuostatų.“

Direktoriaus pavaduotoja medicinai Lolita Šileikienė tvirtino, kad niekas gydytojų nevertė dirbti be atlygio. „Jiems pasiūlėme pasirašyti papildomą sutartį ir už tai mokėti, tačiau jie panoro dvigubai didesnio atlyginimo, nei gauna dabar, to mes negalėjome pasiūlyti“, – įrodinėjo pavaduotoja.

Pasak L.Šileikienės, dabar ligoninėje gydytojų yra daugiau, nei reikia, o Traumatologijos punkte jų trūksta. „Planuojame pertvarkyti ligoninės darbą, taip pat žadame keisti atlyginimų sistemą, kad didelį krūvį turintys traumatologai galėtų uždirbti daugiau, – vylėsi ji. – Gydytojų taryba nusprendė ir toliau teikti skubią pagalbą visą parą.“

Aistras įžiebė laiškas

Medikai teigė, kad administracija skiria didžiules lėšas pirkti brangiai laboratorinei aparatūrai, kurią gali įsigyti tik turtingiausios pasaulio klinikos, tačiau nekreipiama dėmesio, kad nuolat genda sterilizavimo įranga, seniai neremontuotos operacinės. „Iš pradžių viešą pareiškimą apie ligoninės problemas pasirašė 17 darbuotojų, bet kai su kiekvienu atskirai pakalbėjo ligoninės vadovas, daugelis atsisakė savo parašų“, – pasakojo G.Martinkus.

J.S.Paukštys tvirtino, kad po jam nepalankaus viešo laiško paskelbimo stengėsi tik nuraminti kilusias aistras. „Visada skatinau jaunimą – tiems trims besiskundžiantiems gydytojams sudarėme sąlygas tobulėti, baigti vadybos magistro studijas, – teigė jis. – Net ir po šmeižikiško laiško tiesiau jiems ranką, bet jie atkišo kumštį ir toliau kaitina aistras. Tačiau aš ramus: nors po anoniminių skundų neseniai sulaukėme Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimų, bet higienos normų pažeidimų ligoninėje nerasta.“

Direktoriaus teigimu, dviejų skyrių vedėjai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą skųsdamiesi, kad jų pavardės atsirado po viešu gydytojų pareiškimu apie ligoninės problemas. „Jie jaučiasi apšmeižti ir įpainioti į šį nešvarų reikalą“, - sakė J.S.Paukštys.

G.Martinkus stebėjosi tokiais kaltinimais. „Mes nė vieno negalėjome priversti pasirašyti po laišku, visi tai darė laisva valia, – argumentavo jis. – Daugelis savo pozicijos kažkodėl išsižadėjo tik po pokalbio su direktoriumi.“