Pusšimtis šalies ir keletas užsienio architektų trečią parą įnikę dirba buvusioje batų fabriko teritorijoje. Rytoj turėtų paaiškėti jų kūrybos rezultatai.
Griaus: nebenaudojamos buvusios gamyklos patalpos kelioms dienoms atgijo, bet tikriausiai po kelerių metų turės užleisti vietą naujiems statiniams.
Kaina – pusė milijono
Kūrybines dirbtuves "Lituanica", kurioms vykstant architektai ieško geriausių urbanistinių ir architektūrinių idėjų vystyti 11 ha teritorijai tarp Kauno pilies ir Petro Vileišio tilto, suorganizavo ir finansavo bendrovė "Baltisches Haus". Ji įsigijo batų fabriko "Lituanica" buvusius pastatus.
Šio kūrybinio renginio sąmata – 0,5 mln. litų. Į kūrybines dirbtuves atrinktos 11 iš 39 komandų. Be to, kiekvienai iš jų talkins po tris studentus. Konkurso prizinis fondas viršija 100 tūkst. litų.
Pirmąją kūrybinių dirbtuvių rytą architektai smalsaudami žengė į uždarą buvusios gamyklos teritoriją. Netrukus dirbtuvių dalyviai matavosi kabinetus, vertino, kas gavo su geresniu vaizdu pro langą, kas su minkštasuoliu, kas su paveikslu ar kilimu. Šių kūrybinių erdvių šarmas – užsilikę nebenaudojami baldai ir interjeras, sugrąžinantys į netolimą praeitį. Sulietos lubos ir sienos, nubyrėję dažai – tarsi ženklas kūrėjams, prašantis išvaduoti merdintį objektą.
Nevietiniai dirbtuvių dalyviai nakvoja viešbutyje, kauniečiai – namuose. Visą likusį laiką, bemaž tris paras, architektai leidžia buvusiose fabriko erdvėse. Anuometinėje firminėje avalynės parduotuvėje įrengta laikina valgykla. Nors administracinėse patalpose yra sanitarinių mazgų, papildomai lauke pastatyta mobiliųjų tualetų.
Ekskursija prie upės
Prieš palinkdami prie eskizų, architektai natūroje susipažino su kūrybos erdve. Gausus architektų būrys pražingsniavo pro vadinamąją autobusų stotį, kurią jie savo projektuose turės iškelti kur nors kitur. Pastoviniavo aikštėje prie Kauno pilies, po to nusileido į Neries pakrantę ir lydimi sraunios upės tėkmės parkopė prie "Lituanicos" statinių, kurių, tikimasi, architektai savo vizijose nepaliks. Ties P.Vileišio tiltu dirbtuvių dalyviai išgirdo bene sunkiausią užduotį – sugalvoti, kaip racionaliausiai išspręsti "Lituanicos" žiedo transporto mazgo problemą.
"Tiek architektų į vieną vietą susirenka tik per profesinę architektų šventę. Kadangi yra architektų ir iš kitų miestų bei šalių, jaučiuosi tarsi kokiame tarptautiniame kongrese. Renginys puikiai organizuotas, dvelkia užsieniu", – džiaugėsi Algimantas Kančas.
Vieni dirbtuvių dalyviai nuo pat pirmųjų akimirkų ėmė studijuoti storoje knygoje išdėstytą užduotį, kiti fiksavo vaizdus fotoaparatais, treti žvalgėsi neišduodami, ar jau turi idėjų, kokius tūrius braižys popieriuje.
Kuria ne tik kauniečiai
"Įkvėpimas gimė, o idėjos – dar ne. Ši Kauno vieta – ypatinga. Tačiau uždavinys joje kurti – labai nelengvas. Tai mazgas, kur suplaukia esminiai Kauno savasties dalykai: Žaliakalnis, Neries slėnis, Senamiestis", – per ekskursiją pastebėjo vilnietis architektas Rolandas Palekas. Jo studija šiam konkursui pirmą kartą susijungė su kauniečio Gintauto Natkevičiaus biuru. Svečio įsitikinimu, architekto iš šalies žvilgsnis ne mažiau naudingas nei vietinio kūrėjo.
Tai ne vienintelė "mišri" kūrybinių dirbtuvių komanda. Dvi grupės darbą pradėjo po Nyderlandų kepure, nors jų sudėtyse tik viena olandė pagal tautybę – Charlotte Ernst. Jos komandoje – keturi lietuviai, šiuo metu gyvenantys ir kuriantys Nyderlanduose.
Charlotte Ernst į Lietuvą atvyko pirmą kartą. Kūrybinių dirbtuvių išvakarėse ji aptarė su savo kolegomis svarstomos teritorijos galimybes. Viešnia teigė pajutusi specifinę atmosferą, nes ant upės kranto stovi gamyklos pastatai. Kol savomis kojomis nepraėjo Neries krantine, ji manė, kad šią teritoriją galima būtų užstatyti statiniais, įrengti krantinę pasivaikščioti.
"Kai pati ėjau paupiu, buvau maloniai nustebusi – tai gamtos oazė, kurią reikėtų stengtis išsaugoti kuo natūralesnę. Peizažas čia nuostabus", – susižavėjimo neslėpė olandė.
Ch.Ernst yra dalyvavusi įvairiuose architektūriniuose konkursuose, tačiau dirbti toje teritorijoje, kuri yra kūrybos objektas, jai tenka pirmą kartą. "Galiu kaskart išeiti į lauką ir apsidairyti. Tai puiki idėja", – juokėsi pašnekovė.
Kita komanda, atstovaujanti Nyderlandų kompanijai "Maxwan", vadovaujama japono Hiroki Matsuura, savo sudėtyje neturi nė vieno olando. Pirmą kartą Kaune viešintis šios komandos narys amerikietis architektas Jasonas Hilgefortas su projektuojama erdve susipažino prieš kelias dienas, vos tik gavęs užduoties dokumentus. Jam norėjosi kuo geriau susipažinti su esama erdve, kad bent šiek tiek žiniomis pasivytų vietinius architektus.
"Kita vertus, kai esi nevietinis, nesi užgožtas informacijos ir gali pasiūlyti netikėtų idėjų – panašiai kaip vaikas", – juokėsi svečias.
Laiko užteko ir miegui
Vakar, antrąją kūrybinių dirbtuvių dieną, architektai jau apsiprato su nauja erdve.
"Rezultatai bus tik likus pusvalandžiui iki pristatymo. Kol kas savo grupėje diskutuojame, svarstome įvairius variantus. Šiandien mėginsim prieiti išvadą, o rytoj – padaryti projektą", – vakar pasakojo architektas Šarūnas Kiaunė. Pasak jo, dirbti ekstremaliai kol kas nereikia, nebent paskutinę naktį teks aukoti miegą dėl rezultato.
"Tai tik vienos idėjos darbas. Visi kolegos pluša ramiai. Dar anksti jaudintis – tam bus šeštadienio vakaras", – juokėsi architektas. Jausmas, kad už sienų dirbantys kiti kolegos galvoja apie tą patį, suteikia savotišką impulsą kūrybai.
Tačiau rezultatai, pasak Š.Kiaunės, nebus tokie įspūdingi, kaip renginio kokybė. "Darbui skirtos tik dvi dienos, pirmąją vyko susipažinimas. Vizualiai darbai nebus labai išraiškingi, nebus kompiuterinių vaizdų, bet kryptys bus aiškios. Specialistams bus tikrai įdomu", – įsitikinęs Š.Kiaunė.
Iki sekmadienio ryto
Komandos dirba užsidariusios savo kabinetuose, su konkurentais pasimato ne tik pietaudami – popietėmis rengiamos bendros diskusijos. Sekmadienį 9 val. ryto jų darbai jau turės būti eksponuojami didžiojoje salėje, iš kurių vertinimo komisija išrinks tris finalininkus.
Išrinkus tris geriausias vizijas, bus tikslinamos konkurso sąlygos, finalininkai per du mėnesius turės parengti savo projektus. Gruodžio pradžioje paaiškės laimėtojas, su juo planuojama derėtis dėl teritorijos raidos programos kūrimo. Ji, tikimasi, bus parengta iki 2010 m. kovo, po to bus rengiamas teritorijos detalusis planas. Pirmojo etapo statyba numatoma 2013 m.
Bendrovės "Baltisches Haus" direktorius Saulius Buteliauskas:
Didžioji dalis teritorijos priklauso savivaldybei. Labai svarbu, kaip ji pati suprojektuos šias teritorijas. Mums svarbi kaimynystė su šiais sklypais. Teritorija pakankamai didelė, manome, kad ją galėtų vystyti trys ar keturi partneriai, vienas iš jų – "Baltisches Haus". Mus, kaip komercijos atstovus, domintų biurų ar gyvenamosios paskirties objektų statyba. Padarę detaliuosius planus, galėtume padėti savivaldybei pritraukti kitus investuotojus į likusią teritoriją. Visi partneriai galėtų dalytis infrastruktūros išlaidomis. Tai pakankamai didelis projektas, kuris galėtų kainuoti nuo 430 iki 500 mln. litų, kiekvienas investuotojas turėtų įdėti apie 100 mln. litų. Vieni tikrai nenorėtume plėtoti tokio projekto. Iš architektų tikimės gauti geriausius pasiūlymus. Vertinti darbus pakvietėme visas suinteresuotas šalis – savivaldybės, paminklosaugos atstovus. Tai yra ir tuos, kurie ateityje dalyvaus tvirtinant detaliuosius planus. Tikimės, kad ateityje procesas bus daug sklandesnis ir operatyvesnis.
Naujausi komentarai