Litvakų kultūros ir dailės centras, kuris Vilniuje turėtų atsirasti per keliolika metų, bus moderniausias muziejus Lietuvoje. Savo garsumu ši galerija prilygs Guggenheimo ar Ermitažo muziejams. Taip žada centro sumanytojai.

Parinko istorinę vietą

Naująjį muziejų, kuriame bus saugomi garsiausių Lietuvos žydų darbai, planuojama įkurti žydams istorinėje vietoje – Pylimo gatvės 4-u numeriu pažymėtame name, kurio vienoje dalyje šiuo metu įsikūrusi Lietuvos žydų bendruomenė, o kita dalis valdoma Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus. Daugmaž po septyneto metų čia turėtų atsirasti interaktyvus Litvakų kultūros ir dailės centras.

Apie tūkstančio kvadratinių metrų plote būtų vietos ne tik garsių iš Lietuvos kilusių ir emigravusių žydų kūrybai. Muziejaus idėjos sumanytojas Valstybinio Vilniaus Gaono muziejaus direktorius Markas Zingeris planuoja, kad patalpos taps ne tik meno gerbėjų traukos centru.

„Yra toks vienas žodis, vartojamas šių laiku muziejininkų, – “interaktyvus„. Tai muziejus, sukuriantis atmosferą, atkuriantis pasaulį: spalvą, apšvietimą, garsą. Tai kone teatro funkcija. Į jį galima įžengti ir jame gyventi“, – busimą muziejų pristatė M.Zingeris.

Muziejuje vyks konferencijos, bus rodomi filmai, įrengtos vertingų kūrinių saugyklos, dokumentacijos centras, fondai, memorialinių daiktų ekspozicija. Pirmame pastato aukšte veiks restoranas.

„Aš taip pat kalbėsiuos, kad šiose patalpose atgimtų Žydų mokslinio instituto JIVO, tarpukariu veikusio Vilniuje, būstinė. Šiuo metu vienintelis šio instituto filialas veikia JAV, Niujorke. Jau kalbėjosi su JIVO direktoriumi“, – užsidegęs pokalbį pradėjo M.Zingeris.

Įsikurs istorinėje erdvėje

Šiuo metu tvirtai nuspręsta, kad patalpos Pylimo gatvėje būsimam muziejui tinka labiausiai. XIX a. jose veikė didžiulė žydų gimnazija. Muziejui pasirinkti istorinę praeitį turinčias patalpas M.Zingerį įkvėpė Olandijoje matytas vaizdas: olandai savo XVII–XVIII a. pirklių sandėlius paverčia teatrais, muziejais, operomis.

„Lygiai tą patį galima padaryti su didžiuliu pastatu Pylimo gatvėje. Jau atlikti visi reikalingi brėžiniai, kaip šis pastatas galėtų būti įrengtas ir modernizuotas. Taip pat yra viena įmonė, kuri turi teisę dirbti su paveldu Senamiestyje. Ji pasisiūlė nemokamai atlikti šimtus tūkstančių litų kainuojančią techninę dokumentaciją. Kokia pradžia galėtų būti geresnė?“ – sušuko M.Zingeris.

Pašnekovo teigimu, jau dabar yra pagrindai, kurie sukuria sąlygas tam, kad visas tas reikalas galėtų įsisukti. Žinoma, tai bus sunkus kelias.

„Pirmiausia, tokiu projektu turėtų būti suinteresuoti Lietuvos verslininkai. Kalbant sausa, labai praktine kalba, tai labai padidintų Vilniaus, taip pat Lietuvos atraktyvumą“, – pabrėžė M.Zingeris.

Sulaukė raginimų

Sumanymas įkurti litvakų kultūros centrą M.Zingeriui kilo maždaug prieš metus. Tuomet Gaono muziejaus direktorius sulaukė dviejų laiškų – vieno iš Paryžiaus, kito iš Bostono.

„Šiuose laiškuose buvo pažadėta man perduoti dviejų menininkų kūrybą – Samuelio Bako iš Bostono ir Rafaelio Chvoleso iš Paryžiaus. Abiejų laiškų sąlyga – kad Vilniuje steigčiau tų menininkų muziejus, ir tuomet man gimė idėja įsteigti litvakų centrą“, – dėstė pašnekovas.

„Litvakų kultūros ir dailės centras Vilniuje yra istoriškai motyvuota įstaiga. Tai bus suprantama visam pasauliui. Kodėl tokio centro neįsteigus ir nepriglaudus visų šių dovanų?“ – svarstė M.Zingeris.

Pasak Gaono muziejaus vadovo, kitose valstybėse nieko panašaus į Lietuvoje atsirasiantį centrą nėra. Pirmiausia todėl, kad pats Lietuvos žydo vardas „litvakas“ rodo jo geografinį prieraišumą. Litvakai – ne Varšuvos ar Lvovo, o Vilniaus ir Lietuvos žydai. Visi jie vilniečiai arba šiame mieste mokęsi.

„Nieko panašaus kitur nėra. Ir kaip tuo Lietuva turi progą išsiveržti į priekį ir išsiskirti savo nepakartojamais bruožais. Nesu tikintis, tačiau šioje vietoje perfrazuodamas norėčiau pacituoti Talmudą: “Jeigu ne čia, tai kur? Jeigu ne dabar, tai kada ir jeigu ne aš, tai kas?" – kalbėjo M.Zingeris.

Užpildys talentų darbais

M.Zingerio įsitikinimu, lietuvių išeivija, ypač žydų kilmės, yra nepaprastai gausi visų sričių talentų ir žymių žmonių. Jeigu pavyktų gauti jų ar jų palikuonių sutikimą perimti darbus, litvakų centras Vilniuje taptų pasaulinio lygio galerija.

„Litvakų kūryba – Lietuvos kultūros dalis, kuri tą kultūrą daro universalią. Palyginkite Žaką Lipšicą su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. Drįsčiau manyti, kad Ž.Lipšico vardas žinomas daug plačiau. Jis yra prancūzų klasikas, Amerikos muziejuose ir galerijose yra jo darbų. Ir tokių žmonių yra dešimtys, šimtai. Tai nereiškia, kad žydų ir lietuvių kilmės menininkai turėtų konkuruoti tarpusavyje. Atvirkščiai – jie drauge pasiūlytų pasauliui didžiulį kultūrinį spektrą, kuris mažą žalią dėmelę pasaulio žemėlapyje iškeltų į neregėtas aukštumas. Mes būtume visiški idiotai, jeigu to atsisakytume“, – teigė M.Zingeris.

Intensyviai ieško rėmėjų

„Mano skaičiavimais, vien moderni šio centro įranga galėtų kainuoti iki 15 mln. litų. Remontas turėtų būti baigtas per septynerius metus, vėliausiai – 2020 m.“, – planais dalijosi pašnekovas.

Šiuo metu M.Zingeris naudodamasis asmeninėmis pažintimis planuoja rinkti lėšas visame pasaulyje, kur yra Lietuvos išeivių: Pietų Afrikoje, Australijoje, Pietų Amerikoje, JAV, Prancūzijoje.

M.Zingeris tiki, kad projektu turėtų susidomėti ir Lietuvos verslininkai, ir politikai.

„Be abejo, reikės kalbėti ir su miesto valdžia, ir su partijomis, kurios bus miesto valdžioje. Netrukus vyks pirmasis pavasario sesijos Kultūros ir švietimo komiteto posėdis, jame ir pabandysiu pateikti visas šias problemas. Taip pat reikia sutvarkyti absurdiškus dovanojimo įstatymus. Dovanoji ir turi dar primokėti“, – problemas vardijo M.Zingeris.

Tiki sėkme

Garsindamas savo sumanymą M.Zingeris Tolerancijos centre surengė S.Bako – garsaus litvakų menininko, šiuo metu gyvenančio JAV, darbų parodą. Vėlyvą pavasarį, čia pat turėtų įvykti dar viena paroda – R.Chvoleso. Vėliau parodos, garsindamos litvakų centro Vilniuje idėją, keliaus po pasaulį.

Jau dabar, pasak M.Zingerio, jo sumanymas sulaukia paramos balsų iš viso pasaulio, tačiau tai vyksta ne taip greitai ir lengvai.

„Jiems patiko tos vizijos, bet jie supranta, kad tai – grandiozinis projektas. Tai labai praktiški žmonės. Jie klausia, kaip tu tai padarysi? Tas pats buvo ir su S.Bako paroda – buvo daug nepasitikėjimo. O kai paroda pavyko, užgriuvo tiesiog lavina padėkos laiškų. Manau, ir dabar mums turėtų pasisekti“, – optimistiškai kalbėjo M.Zingeris.