Pastoliai Nacionalinėje bibliotekoje gali dar užsibūti. Pradėtai rekonstrukcijai pabaigti trūksta lėšų, o jos patalpų visiems sukauptiems leidiniams jau nebepakanka.

Baiminasi pastato griūties

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rekonstrukcija gali sustoti vos pradėta. Statybininkai dalį pastato ruošdami rekonstrukcijai išgriovė, o už tai, kad darbai būtų pabaigti, sumokėti nėra kam. Kol vyksta statybos, į biblioteką skaitytojai turi eiti aplinkui. Vietoj 800 žmonių skaityklos dabar gali aptarnauti keturiskart mažiau. Kad problemos bus greitai išspręstos – sunkiai tikėtina.

Pagal statybų projektą bibliotekos rekonstrukcijos darbams reikia 56 mln. litų. Pernai iš Valstybės investicijų programos ji gavo 7 mln. litų, šiemet buvo numatyta skirti dar 6 mln. litų. Persvarsčius biudžetą ši suma buvo sumažinta iki 3 mln. litų.

"Naivu tikėtis, kad su tokiu finansavimu greitai baigsime. Užtruksime dešimtmetį ar daugiau. Tačiau jei valstybei atrodo, kad šventėms reikia daugiau pinigų nei Nacionalinei bibliotekai, ką dar galiu pridurti?" – liūdnai šyptelėjo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius Vytautas Gudaitis.

Šiais metais, kad rekonstrukcija nesustotų, bibliotekai reikia 11 mln. litų. V.Gudaitis baiminosi, kad delsiant tęsti darbus ne tik kyla statybų kaina, bet ir grėsmė pastato saugumui. "Didžiausioje knygų saugykloje palei sienas buvo įrengtos lentynos, kurias jau išgriovėme. Sienos stovi be jokių pertvarų, jų niekas neprilaiko. Jei niekas nieko nedarys, visko gali būti. Kaip Šeškinėje: kiek gali – stovi, o paskui ima ir nugriūva. Bandžiau išgąsdinti kultūros viceministrą Donatą Valančiauską, tačiau dabartinė valdžia nieko nebijo. Negalima į Nacionalinę biblioteką žiūrėti kaip į kaimo ar rajono biblioteką. Investicijas sumažins, o kas paskui? Ims ieškoti kaltų?"

Leidiniai netelpa lentynose

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje šiuo metu yra beveik 7 mln. įvairių leidinių. Kasmet šis skaičius dar auga. Biblioteka įsigyja naujas Lietuvoje išleistas knygas, renka, ką randa užsienio spaudoje apie Lietuvą ir ką mūsų tautiečiai išleidžia užsienio spaudoje, kartais jos fondai papildomi įvairiomis privačiomis kolekcijomis.

"Nežinau, kur mes viską padėsime, bet negalime atsisakyti, kai gauname unikalios medžiagos arba nebepirkti naujų leidinių. Kitaip po rekonstrukcijos nebebus prasmės atsidaryti, biblioteka bus pasenusi", – sakė V.Gudaitis.

"Bibliotekoje – knyga prie knygos, jų svorio niekas neapskaičiuoja. Dėl to atsitiko taip, kad vietoj 2 mln., kiek turėjome laikyti pagal projektą, saugyklose buvo net 4 mln. knygų", – pasakojo bibliotekos direktorius. Apkrovą Martyno Mažvydo biblioteka šiek tiek sumažino einamąją periodiką iškėlusi į technikos biblioteką, tačiau to vis tiek nepakanka.

"Taip, Lietuvoje esame geriausiai finansuojama biblioteka. Pas mus galima gauti leidinių, kurių niekur kitur Lietuvoje nerasite. Yra daugiau nei 2 mln. senovinių knygų, kurias reikia peržiūrėti. Mes juokaujame, kad gal dar kur kitas Martyno Mažvydo "Katekizmas" yra. Negi imsi viską ir išmesi? Negalime taip pasielgti", – kalbėjo V.Gudaitis.

Bibliotekininkai streikuoti neis

Bibliotekos vadovą liūdina ne tik pastato būklė, bet ir bibliotekininkų atlyginimai. Pernai rudenį jie gyveno viltimis – po Naujųjų metų buvo žadama bibliotekininkams padidinti algas.

"Žadėjo didinti 30 proc., padidino 11 proc., bet vis tiek džiaugėmės. Pasikalbėjome, kad valstybei blogai, laimė, ir tie patys 11 proc., tik kad žada juos vėl nubraukti", – baiminosi V.Gudaitis.

Dabar vidutinis bibliotekininko atlyginimas – 1300–1500 litų, neatskaičius mokesčių. "Aišku, dabar šalyje – bedarbystė, žmonės nepabėgs, bet valgyti norisi ir mums. Streikuoti nesiruošiame, mes gi ne mokytojai, niekas neatkreips dėmesio, – svarstė bibliotekos direktorius. Vis dėlto jis tikino neprarandantis optimizmo. – Reikia tikėti šviesesne ateitimi. Pro mano darbo kabineto langus matyti Seimo pastatas. Jie plečiasi, auga, gal ir mūsų diena ateis?"