Rizikingiausia – Naujamiestyje

Vilniaus miesto savivaldybė yra patvirtinusi aplinkos monitoringo 2017–2022 m. programą, kasmet imami ir specializuotose laboratorijose tiriami grunto dangų ir dirvožemio mėginiai iš užterštų arba potencialiai užterštų teritorijų. Pernai buvo ištirti 65 teritorijų mėginiai, paimti tarp daugiabučių namų, parkuose ir skveruose šalia visuomeninės paskirties įstaigų, transporto mazgų, buvusių pramonės objektų ir kt.

Išsiaiškinta, kad naftos produktais, viršijant leistinas koncentracijas smėliniams gruntams, buvo užterštos 27 teritorijos iš 62 tirtų, sunkiųjų metalų ribinės vertės buvo viršytos 19 teritorijų dirvožemyje. Iš viso buvo tirtos 8 sunkiųjų metalų koncentracijos dirvožemyje. Nė vienoje teritorijoje leistinų ribų neviršijo tik arseno ir nikelio koncentracijos. Gyvsidabrio koncentracija ribines vertes viršijo 3 teritorijose, švino, molibdeno ir cinko – 6-iose. Tyrėjai pastebi, kad molibdeno tarša išimtinai išsidėsčiusi aplink buvusios Vilniaus "Grąžtų" gamyklos teritoriją.

Molibdenas pasižymi kancerogeninėmis savybėmis, gali sukelti druskų nusėdimą, podagrą, mažina C vitamino kiekį kepenyse, taip pat gali būti ir ginekologinių, širdies, nosiaryklės, virškinimo organų ligų priežastimi.

Vertinant suminį užterštumo rodiklį, 39 teritorijose dirvožemio užterštumo laipsnis nepavojingas, 18 – vidutinio pavojingumo, o 8 – pavojingas. Iš pastarųjų 5 teritorijos yra Naujamiestyje Birželio 23-iosios g. – T.Ševčenkos g. – Vytenio g. aplinkoje. Esant pavojingam užterštumo laipsniui, teritorijoje didėja bendras vaikų ir suaugusiųjų sergamumas, daugėja vaikų, sergančių chroniškomis ligomis, turinčių širdies ir kraujagyslių funkcionavimo sutrikimų.

Išvalymą finansuoja ES

Kaip "Vilniaus dienai" teigė sostinės savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Aplinkos apsaugos poskyrio vedėja Rasa Laiconienė, teritorijų užterštumo tyrimai atliekami aplinkos ir gyventojų sveikatos apsaugos tikslais. Jeigu yra pavojus, kad teršalų gali patekti į gruntinius vandenis arba yra lokalizuoti jautrioje teritorijoje, rengiami jų išvalymo planai. Valant teritorijas, užterštas gruntas nukasamas ir išvežamas į specialius sąvartynus.

Šiuo metu išvalytos ir baigiamos tvarkyti 3 teritorijos šalia buvusios "Grąžtų" gamyklos – apie 1 ha kiemas tarp namų Birželio 23-iosios ir Vytenio g., darželiai "Šnekutis" ir "Kurpaitė". Pirmajam objektui skirta 401,24 tūkst. eurų ES Sanglaudos fondo lėšų ir beveik 13 tūkst. eurų iš savivaldybės biudžeto, "Kurpaitei" – atitinkamai 246 tūkst. ir 12,9 tūkst. eurų, o "Šnekučiui" – 422,63 eurų ES paramos ir beveik 30 tūkst. eurų iš savivaldybės.

"Užterštų teritorijų yra daug, tik lėšos joms tvarkyti ribotos. Dabar mes atrinkome tris jautriausias vietas, atlikome detalius tyrimus, parengėme planus, kur aprašyti visi darbai, apskaičiuoti tūriai, kiek dirvožemio reikės išvežti. Tik turint tokį planą galima kreiptis ES finansavimo, – aiškino R.Laiconienė. – Detalieji tyrimai kainuoja, o galioja tik 3 ar 5 metus, todėl neapsimoka jiems švaistyti lėšų, kai nėra galimybės gauti finansavimo teritorijų tvarkymui. Greičiausiai dabar lauksime kito ES finansinio laikotarpio, žiūrėsime, kiek bus skirta lėšų. Tikimės, kad finansavimas nemažės."

Kontrolė grindžiama pasitikėjimu

Daugelis užterštų teritorijų yra privačios, o privatūs savininkai jų tvarkymui ES paramos gauti negali. Pasak R.Laiconienės, nėra reikalaujama valyti teritorijų, kuriose vystoma gamybinė ar komercinė veikla, tačiau jeigu savininkas tokiame sklype ketina vystyti gyvenamąją statybą, jis pirmiausia privalo savo lėšomis įgyvendinti Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.

"Tas pats teisės aktas galioja ir tuomet, kai namai statomi arba gamybinių patalpų paskirtis į gyvenamąją keičiama ir valstybinėje žemėje. Pirmiausia turi būti nustatomas užterštumas, atliekami žvalgomieji tyrimai. Jeigu aptinkama tarša, tyrimai išplečiami, vertinama visa teritorija ir Lietuvos geologijos tarnyba teikia išvadą – įpareigoja išvalyti teritoriją. Po sutvarkymo atliekami kontroliniai tyrimai, ir tik gavę galutinę tarnybos išvadą apie sklypo saugumą vystytojai gali kreiptis į savivaldybę dėl statybos leidimo. Neseniai teko "prilaikyti" vieną objektą, kol pateikė kontroliniais tyrimais patvirtintą teritorijos saugumą, ir tik tada leista statyti", – aiškino R.Laiconienė.

Jeigu aptinkama tarša, tyrimai išplečiami, vertinama visa teritorija ir Lietuvos geologijos tarnyba teikia išvadą – įpareigoja išvalyti teritoriją.

Buvusių gamybinių, pramonės teritorijų konversija į gyvenamuosius kvartalus pastaruoju metu tapo labai madinga. Ar vystytojai iš tiesų padaro viską, kad tų kvartalų naujakuriai gyventų saugioje aplinkoje?

"Mes turime pasitikėti vystytojais, be to, atliekami darbai yra kontroliuojami ir aplinkos apsaugos tarnybų, ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, – teigė R.Laiconienė. – Bet vis dėlto reikia pripažinti, kad komerciniai dalykai su aplinkos apsauga yra susiję labai agresyviai, ir pirmųjų motyvai dažnai nusveria saugios aplinkos užtikrinimo argumentus. Gerai, kad yra konversija, tvarkomos apleistos teritorijos, bet drįsčiau abejoti, kai ten bet kokia kaina stengiamasi vystyti gyvenamąją statybą. Ar neužtenka kitų verslo, paslaugų sferų, kurios galėtų sėkmingai kurtis buvusių gamyklų teritorijose? Bet jeigu Sveikatos apsaugos ministerija tam pritaria, turi būti užtikrinama ir kontrolė."

Siūlo pasitikrinti

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjos Rasos Radienės teigimu, teritorijų, iš kurių išvalyti praeities teršalai,  Vilniuje nėra daug.

"Vienas pirmųjų projektų – buvusios Kuro aparatūros gamyklos teritorijos pritaikymas gyvenamajai ir visuomeninei paskirčiai ("Loftų miestas"). Išvalytoje buvusios elektros matavimo technikos gamyklos "Skaiteks" teritorijoje šiuo metu vystomas didžiulio masto projektas – pramoninės zonos konversija į gyvenamosios ir komercinės paskirties", – vardijo R.Radienė.

5,1 ha "Skaiteks" teritorijoje dar 2011 m. atlikus ekogeologinius tyrimus nustatyta, kad ji visa užteršta naftos produktais ir sunkiaisiais metalais. Kai kuriose vietose tarša naftos produktais ribines vertes viršijo daugiau kaip 140 kartų. Bendras naftos produktais užteršto grunto plotas siekė beveik 13 tūkst. kv. metrų, o tūris – 25,4 tūkst. kub. m. Sunkiaisiais metalais buvo užteršta 845,5 kub. m grunto. Teritorijos išvalymas kainavo apie 4 mln. eurų, darbus finansavo Vilniaus miesto savivaldybė, projekto vystytojas, o 1,5 mln. eurų skirta iš ES struktūrinių fondų.

"Taip pat galima paminėti buvusią "Grąžtų" gamyklos pramoninę teritoriją Naujamiestyje, kuri šiuo metu jau yra išvalyta, sutvarkyta ir pastatyti gyvenamieji daugiabučiai. Naujamiestyje taip pat išvalytos kelios visuomeninės paskirties teritorijos – Mindaugo mokyklos, dviejų vaikų lopšelių-darželių. Ką tik baigtas ir buvusios "Kartono" gamyklos Aguonų g. teritorijos tvarkymas," – teigė R.Radienė, atkreipdama dėmesį, kad pokyčiai matyti ir kitose buvusiose pramoninėse zonose Savanorių prospekte, Naujojoje Vilnioje, "Audėjo" gamyklos teritorijoje.

Specialistė pripažino, kad kol kas nėra bendros išvalytų teritorijų duomenų bazės, kurioje žmonės galėtų pasitikrinti, ar vietovė, kurioje jie ketina įsigyti būstą, yra visapusiškai saugi. Tačiau Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapyje galima rasti potencialių taršos židinių žemėlapį.

Mūsų patarimas – prieš perkant būstą buvusių gamyklų pastatuose visada pasitikrinti patalpų paskirtį.

"Ten yra suregistruotos ne tik buvusios gamyklos ar autoservisai, bet ir esamos potencialiai taršios įmonės, degalinės, įvairūs gamybiniai cechai. Perkant turtą, galima pasitikrinti, kokie taršos židiniai yra greta. Svarbu ir tai, ar objektas veikiantis ar neveikiantis, nes neveikiantys objektai gali būti apleisti, nesutvarkyti ir kelti taršos pavojų. O jeigu objektas vykdo veiklą, kuri yra tarši, atsakingos institucijos atlieka monitoringą, ir ten su taršos priežiūra viskas gerai", – patarė R.Radienė.

Nuodija nepastebimai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus patarėjas Darius Karmaza taip pat akcentavo, kad didžioji dalis taršos naftos produktais ir sunkiaisiais metalais išliko nuo tarybinių laikų, kai sostinėje veikė didžiuliai gamybiniai objektai, katilinės buvo kūrenamos mazutu, ir vėjas užterštus dūmus galėjo nunešti ne vieną kilometrą, o su lietumi teršalai nusėdo ant žemės.

"Tiek kietosios dalelės, tiek naftos produktai turi savybę skverbtis žemyn, vadinasi, jeigu gruntas laidus, kaip smėlis ar žvyras, metams bėgant, paviršiuje teršalų galėjo nebelikti. Jeigu niekas nekasinėja žemės, nesodina daržovių ar kitų augalų, tai tarša ir lieka užsikonservavusi, – aiškino pašnekovas. – Bet, pavyzdžiui, remontuojant šilumos, vandentiekio trasas ar prasidėjus statyboms, nukasami viršutiniai grunto sluoksniai, tuomet tos dalelės iš dirvožemio gali būti vėjo pakeltos ir su dulkėmis pakliūti į gyvenamąsias patalpas, darželius, mokyklas, nusėsti ant baldų, maisto."

Blogiausia, kad šie teršalai nedaro žmogui juntamo poveikio, todėl niekas nė neįtaria, kaip jie gali pakenkti sveikatai. Naftos produktai gali sukelti nuovargį, mieguistumą, bet jeigu nėra jokio kvapo, sunku tokią savijautą susieti su užterštumu. Sunkieji metalai pasižymi kancerogeniniu ir mutageniniu poveikiu, bet šis gali pasireikšti po daugybės metų ar net kitai kartai.

Riziką prisiima patys

"Didžiausias pavojus, kai teršalų gyvenamojoje aplinkoje yra nuolat, o labiausiai rizikuoja žmonės, kurie renkasi būstus buvusiose gamyklose, vadinamuosius loftus, – teigė D.Karmaza. – Loftų paskirtis dažniausiai nėra gyvenamoji, o kūrybinių dirbtuvių, bet šiandien investuotojai loftais pradėjo vadinti ir gyvenamuosius būstus. Skirtumas tas, kad, konvertuojant visą gamybinę teritoriją į gyvenamąją, privaloma įgyvendinti griežtus teisės aktų reikalavimus, tarp kurių yra ir teršalų išvalymas iš sklypo. Bet jeigu į gyvenamąją keičiama tik kelių patalpų paskirtis, o likusi pastato dalis lieka gamybinė, užtikrinti gyventojų sveikatos saugos praktiškai neįmanoma, nes sklypas jiems dažniausiai neatidalijamas, o tuomet ir teršalų niekas nevalo."

Patalpų paskirties keitimą derinti su visuomenės sveikatos saugos specialistais tapo privaloma nuo 2017 m. sausio 1 d. Be jų išvados, projektų iniciatoriai negali gauti savivaldybėje statybą leidžiančio dokumento.

"Kiek iki tol buvo suderinta tokių objektų, sunku pasakyti, bet jau teko išgirsti nemažai priekaištų, kai kategoriškai nepritardavome paskirčių keitimams gamybiniuose pastatuose. Kitą kartą net gaila tų žmonių, – pripažino D.Karmaza ir papasakojo apie vieną iš tipinių atvejų. – Gyventojai jau seniai buvo įsikūrę loftuose, kur apatinį aukštą užima siuvyklos, autoservisai, kitos įmonės. Didžioji dalis savininkų pakeisti loftų paskirtį į gyvenamąją suspėjo dar iki 2017 m. pradžios, o kai mes įsijungėme į procesą, likusiems nebeleidžiame to daryti, kol neatlikti detalūs dirvožemio tyrimai ir nesutvarkyta teritorija. Mat geologų duomenys rodo, kad ten yra potencialiai pavojingas taršos objektas. Sutvarkyti užterštą teritoriją labai brangu, o tai daryti tektų paskutinių pakeisti paskirtį norinčių butų savininkams, nes teisės aktai atgaline tvarka negalioja. Tvarkyti už visus kaimynus jiems neapsimoka, todėl ir toliau žmonės gyvena kūrybinėse dirbtuvėse. O kas tose nudažytose sienose "užkonservuota", kokios nuodingos medžiagos ten buvo anksčiau naudojamos, retas kuris pasidomi."

Pastaruoju metu ryškėja dar vienas niuansas, kai gyventojai skundžiasi, kad jų panosėje įsikūrė triukšmingas autoservisas ar dažymo cechas.

"Niekas negali uždrausti gamybinės paskirties pastate vykdyti gamybinės veiklos. Netgi jeigu žmonės atsikraustė į loftus, įrengtus neveikiančioje gamykloje, likusios užkonservuotos gamybinės patalpos bet kada gali būti vėl pradėtos naudoti pagal paskirtį. Štai kur didžiausia rizika, kurios žmonės, pirkdami pigesnį negyvenamosios paskirties būstą, neįvertina, – sakė D.Karmaza. – Gal dar pakenčiama, jei atsidarys siuvykla, o jeigu ten bus įmonė, kur maišomi dažai, ir kvapai sklis po visus aukštus? Šiuo atveju verslo interesai yra teisėti, nepaisant, kad šalia gyvena žmonės. Todėl mūsų patarimas – prieš perkant būstą buvusių gamyklų pastatuose visada pasitikrinti patalpų paskirtį."