Loftai džiugina kaina, bet gali suėsti sveikatą

Rizikingiausia – Naujamiestyje

Vilniaus miesto savivaldybė yra patvirtinusi aplinkos monitoringo 2017–2022 m. programą, kasmet imami ir specializuotose laboratorijose tiriami grunto dangų ir dirvožemio mėginiai iš užterštų arba potencialiai užterštų teritorijų. Pernai buvo ištirti 65 teritorijų mėginiai, paimti tarp daugiabučių namų, parkuose ir skveruose šalia visuomeninės paskirties įstaigų, transporto mazgų, buvusių pramonės objektų ir kt.

Išsiaiškinta, kad naftos produktais, viršijant leistinas koncentracijas smėliniams gruntams, buvo užterštos 27 teritorijos iš 62 tirtų, sunkiųjų metalų ribinės vertės buvo viršytos 19 teritorijų dirvožemyje. Iš viso buvo tirtos 8 sunkiųjų metalų koncentracijos dirvožemyje. Nė vienoje teritorijoje leistinų ribų neviršijo tik arseno ir nikelio koncentracijos. Gyvsidabrio koncentracija ribines vertes viršijo 3 teritorijose, švino, molibdeno ir cinko – 6-iose. Tyrėjai pastebi, kad molibdeno tarša išimtinai išsidėsčiusi aplink buvusios Vilniaus "Grąžtų" gamyklos teritoriją.

Molibdenas pasižymi kancerogeninėmis savybėmis, gali sukelti druskų nusėdimą, podagrą, mažina C vitamino kiekį kepenyse, taip pat gali būti ir ginekologinių, širdies, nosiaryklės, virškinimo organų ligų priežastimi.

Vertinant suminį užterštumo rodiklį, 39 teritorijose dirvožemio užterštumo laipsnis nepavojingas, 18 – vidutinio pavojingumo, o 8 – pavojingas. Iš pastarųjų 5 teritorijos yra Naujamiestyje Birželio 23-iosios g. – T.Ševčenkos g. – Vytenio g. aplinkoje. Esant pavojingam užterštumo laipsniui, teritorijoje didėja bendras vaikų ir suaugusiųjų sergamumas, daugėja vaikų, sergančių chroniškomis ligomis, turinčių širdies ir kraujagyslių funkcionavimo sutrikimų.

Išvalymą finansuoja ES

Kaip "Vilniaus dienai" teigė sostinės savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Aplinkos apsaugos poskyrio vedėja Rasa Laiconienė, teritorijų užterštumo tyrimai atliekami aplinkos ir gyventojų sveikatos apsaugos tikslais. Jeigu yra pavojus, kad teršalų gali patekti į gruntinius vandenis arba yra lokalizuoti jautrioje teritorijoje, rengiami jų išvalymo planai. Valant teritorijas, užterštas gruntas nukasamas ir išvežamas į specialius sąvartynus.

Šiuo metu išvalytos ir baigiamos tvarkyti 3 teritorijos šalia buvusios "Grąžtų" gamyklos – apie 1 ha kiemas tarp namų Birželio 23-iosios ir Vytenio g., darželiai "Šnekutis" ir "Kurpaitė". Pirmajam objektui skirta 401,24 tūkst. eurų ES Sanglaudos fondo lėšų ir beveik 13 tūkst. eurų iš savivaldybės biudžeto, "Kurpaitei" – atitinkamai 246 tūkst. ir 12,9 tūkst. eurų, o "Šnekučiui" – 422,63 eurų ES paramos ir beveik 30 tūkst. eurų iš savivaldybės.

"Užterštų teritorijų yra daug, tik lėšos joms tvarkyti ribotos. Dabar mes atrinkome tris jautriausias vietas, atlikome detalius tyrimus, parengėme planus, kur aprašyti visi darbai, apskaičiuoti tūriai, kiek dirvožemio reikės išvežti. Tik turint tokį planą galima kreiptis ES finansavimo, – aiškino R.Laiconienė. – Detalieji tyrimai kainuoja, o galioja tik 3 ar 5 metus, todėl neapsimoka jiems švaistyti lėšų, kai nėra galimybės gauti finansavimo teritorijų tvarkymui. Greičiausiai dabar lauksime kito ES finansinio laikotarpio, žiūrėsime, kiek bus skirta lėšų. Tikimės, kad finansavimas nemažės."

Kontrolė grindžiama pasitikėjimu

Daugelis užterštų teritorijų yra privačios, o privatūs savininkai jų tvarkymui ES paramos gauti negali. Pasak R.Laiconienės, nėra reikalaujama valyti teritorijų, kuriose vystoma gamybinė ar komercinė veikla, tačiau jeigu savininkas tokiame sklype ketina vystyti gyvenamąją statybą, jis pirmiausia privalo savo lėšomis įgyvendinti Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.

"Tas pats teisės aktas galioja ir tuomet, kai namai statomi arba gamybinių patalpų paskirtis į gyvenamąją keičiama ir valstybinėje žemėje. Pirmiausia turi būti nustatomas užterštumas, atliekami žvalgomieji tyrimai. Jeigu aptinkama tarša, tyrimai išplečiami, vertinama visa teritorija ir Lietuvos geologijos tarnyba teikia išvadą – įpareigoja išvalyti teritoriją. Po sutvarkymo atliekami kontroliniai tyrimai, ir tik gavę galutinę tarnybos išvadą apie sklypo saugumą vystytojai gali kreiptis į savivaldybę dėl statybos leidimo. Neseniai teko "prilaikyti" vieną objektą, kol pateikė kontroliniais tyrimais patvirtintą teritorijos saugumą, ir tik tada leista statyti", – aiškino R.Laiconienė.

Jeigu aptinkama tarša, tyrimai išplečiami, vertinama visa teritorija ir Lietuvos geologijos tarnyba teikia išvadą – įpareigoja išvalyti teritoriją.

Buvusių gamybinių, pramonės teritorijų konversija į gyvenamuosius kvartalus pastaruoju metu tapo labai madinga. Ar vystytojai iš tiesų padaro viską, kad tų kvartalų naujakuriai gyventų saugioje aplinkoje?

"Mes turime pasitikėti vystytojais, be to, atliekami darbai yra kontroliuojami ir aplinkos apsaugos tarnybų, ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, – teigė R.Laiconienė. – Bet vis dėlto reikia pripažinti, kad komerciniai dalykai su aplinkos apsauga yra susiję labai agresyviai, ir pirmųjų motyvai dažnai nusveria saugios aplinkos užtikrinimo argumentus. Gerai, kad yra konversija, tvarkomos apleistos teritorijos, bet drįsčiau abejoti, kai ten bet kokia kaina stengiamasi vystyti gyvenamąją statybą. Ar neužtenka kitų verslo, paslaugų sferų, kurios galėtų sėkmingai kurtis buvusių gamyklų teritorijose? Bet jeigu Sveikatos apsaugos ministerija tam pritaria, turi būti užtikrinama ir kontrolė."