Ar galėtumėte atsisakyti televizoriaus, šaldytuvo, praustis lietaus vandeniu, vietoj centrinio šildymo įsirengti malkomis kūrenamą krosnį vien tam, kad mažiau terštumėte aplinką?

Tikslas – neteršti aplinkos

Dėl klimato atšilimo nerimaujantys londoniečiai kraustosi į vadinamuosius ekologiškus namus. Kiekvienas Londono rajono Kambervelio gyventojas, išgirdęs Donnachadh'o McCarthy vardą, nė nemirktelėjęs nuves prie jo namo. Kaimynai vyru didžiuojasi, kai kurie seka jo pavyzdžiu. Tiesa, yra ir laikančių jį keistuoliu.

Kuo ypatingi D.McCarthy namai? Pirmiausia dėmesį atkreipia prie sienos pritvirtintas didžiulis stiebas, kurio viršuje – vėjo malūnėlis, gaminantis elektros energiją. Virš ryškiai mėlynai nudažytų durų – medinė lentelė su užrašu "Ekologiškas namas". Šis dviaukštis būstas prieš keturiolika metų niekuo nesiskyrė nuo kitų greta stūksančių Viktorijos laikų pastatų. Paversti jį ekologišku buvęs baleto šokėjas nusprendė po kelis mėnesius trukusios kelionės Amazonės džiunglėse.

"Mano tikslas – neteršti aplinkos ir sunaudoti kuo mažiau išteklių, kuriuos gaminant į atmosferą išmetama daug kenksmingų medžiagų. Esu planetos draugas", – atverdamas terasos duris žurnalistei iš Lietuvos sakė D.McCarthy.

Atsisakė įprastų patogumų

Viengungio D.McCarthy namuose nėra įprastų buitį palengvinančių prietaisų: šaldytuvo, elektrinio virdulio, televizoriaus ar DVD grotuvo. Vyriškis jų atsisakė dėl to, kad šie sunaudoja pernelyg daug elektros energijos.

"Nepasiilgstu komforto, nes turiu kilnesnį tikslą. Naujienas perskaitau internete, pavartau laikraščius. Mano gyvenimo būdas nė kiek nevaržo mano poreikių", – tikino D.McCarthy. Tiesa, vyriškis pripažino, kad pasiryžimas atsisakyti skrydžių kartais sudaro nepatogumų. Visur D.McCarthy nuvažiuoja dviračiu, juo į būstą parsigabena net sunkius maišus pirkinių. Dviratį airis mina ir lyjant, ir sningant. Toks jo pasirinkimas.

D.McCarthy įsitikinęs, kad kiekvienas galime prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo. Anot jo, mąstyti, ar mūsų veiksmai neteršia gamtos, reikia kiekviename žingsnyje. Pavyzdžiui, jis naudoja tokį dantų šepetėlį, kuriam susidėvėjus užtenka pakeisti galvutę. Nes kotelis – plastmasinis ir jį gaminant labai teršiama gamta.

Vandens pasirūpina pats

D.McCarthy siekia naudoti kuo mažiau produktų, kuriuos gaminant į atmosferą išmetama anglies dvideginio. Atsisakęs centrinio šildymo, dviaukštį namą vyriškis apšildo malkomis kūrenama krosnele. Greta jos – metalinis ventiliatorius, šiltą orą paskirstantis į kitas namo erdves. Ekologiška sistema "Clearview Stoves" jam atsiėjo 800 svarų sterlingų (apie 3 tūkst. litų), dar 2 tūkst. svarų sterlingų (7,4 tūkst. litų) kainavo krosnies ir kamino įranga. Taip šildydamas būstą D.McCarthy visiškai neteršia aplinkos, nes pro kaminą išrūksta išvalyti dūmai.

Miesto vandentiekiu į londoniečio būstą perdien atkeliauja vidutiniškai 28 l vandens, o kitos Londono šeimos kasdien sunaudoja po 160 l. Didžiąją dalį jo vyras surenka iš gamtos: ant stogo virš vonios įrengti specialūs latakai, kuriais lietaus vanduo suteka į šildytuvą ir tualeto bakelį. Lietaus vanduo sudaro 70 proc. sunaudojamo vandens.

Prieš dvejus metus D.McCarthy stogą išraizgė specialiais vamzdžiais, kuriais cirkuliuodamas vanduo šyla nuo saulės – taip pagaminama karšto vandens.

"Vasarą vanduo net užverda, todėl teko įsigyti temperatūros reguliavimo sistemą", – pasakojo D.McCarthy. Specialią vandens šildymo sistemą jis įsigijo iš bendrovės "Southern Solar" už 4,2 tūkst. svarų sterlingų (beveik 16 tūkst. litų).

Dalijasi su kaimynais

Įsirengęs kelis žaliosios elektros energijos gaminimo mechanizmus D.McCarthy aprūpina savo namą ir dar kelių kaimynų.

Našiausias žaliosios energijos gamybos įrenginys yra ant namo stogo pritaisytos saulės baterijos. Londoniečio svetainėje ant sienos garbingoje vietoje kabo skydelis, kuriame rodoma, kiek tam tikru metu atiduodama elektros energijos Londono elektros tinklams. D.McCarthy susirūpina išvydęs raudoną šviesą jame – tai reiškia, kad sunaudojama daugiau energijos, nei pagaminama. Vis dėlto dažniausiai skydelis šviečia žaliai.

Prie namo pritaisytą vėjo jėgainę D.McCarthy laiko gražia detale, mat iki šiol ji kelia daugiau rūpesčių, negu duoda naudos.

"Kai pakyla vėjas, visas namas nuo jos ima vibruoti. Gaila, kad iš tos vibracijos mažai naudos – elektros energijos ši turbina pagamina nedaug. Gerai, kad kaimynai dėl triukšmo nesiskundžia", – teigė D.McCarthy.

Ekologiškas būstas populiarėja

Ramiame Londono gyvenamajame rajone Volingtone neseniai iškilo 99 ekologiški namai, kuriuos, nepaisant aukštų kainų, iškart išpirko gamtos mylėtojai. Dviejų miegamųjų namas šiame komplekse kainuoja iki 250 tūkst. svarų sterlingų (apie 1 mln. litų). Kaimynystėje neekologiškame būste galima įsikurti iki 20 proc. pigiau.

"Žmonėms rūpi aplinka, pastaruoju metu net madinga gyventi taupiai, diskutuoti apie klimato atšilimą", – sakė bendrovės "BioRegional Development Group" atstovas Mattas Sullivanas. Beje, jis apskaičiavo, kad ekologiško būsto gyventojai už komunalines paslaugas moka apie 15 proc. mažiau nei kiti londoniečiai.

Uždarame "BedZED" namų komplekse nėra radiatorių, tačiau sienos – keliskart storesnės nei kituose namuose. Visi stiklai – dvigubi, ant stogų želia žolynai.

"Namai sušyla nuo buitinių prietaisų. Kai pastatas gerai apšiltintas, nereikia ir radiatorių", – pabrėžė M.Sullivanas. Jo nuomone, netrukus Londone turėtų atsirasti daugiau tokių būstų – vyriausybė finansuoja dalį projektų išlaidų, tad nekilnojamojo turto vystytojams apsimoka statyti ekologišką būstą.

D.McCarthy ekologiškų namų sunaudojamų išteklių ataskaita